Profesinės sąjungos išreiškė susirūpinimą dėl CETA sutarties Seimo pirmininko pavaduotojui

autorius Solidarumas
IMG 4579 ceta

Lietuvos profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas‘“ valdybos narys Ričardas Garuolis 2017 m. vasario 9 d. Seime susitiko su Seimo vicepirminku Arvydu Nekrošiumi, Seimo nariu Valstiečių ir žaliųjų partijps vicepirmininku  Tomu Tomilinu ir kitais Seimo nariais aptarti  ES-Kanados prekybos susitarimo CETA, už kurį Europos Parlamentas balsuos jau vasario 15 d., o pritarimo atveju dėl šio susitarimo turės balsuoti ir Seimas. Lietuvos profesines sąjungas labiausiai jaudina klausimas ar priėmus CETA sutartį nenukentės darbuotojų teisės, nes sutarties pagrindinis tikslas yra apsaugoti užsienio investicijas, suteikiant dar didesnes teises arbitražo teismams, kurių sprendimai yra aukščiau už nacionalinių valstybių teisę. Profesinės sąjungos ES ir Kanadoje susirūpinę, kad priėmus CETA sutartį bus sunku gerinti darbuotojų sąlygas, nes tai gali būti laikoma investuotojų sąlygų  bloginimu.

Lietuvos Banko paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje (2016 m. gruodis) pažymima, kad iki šiol nėra atlikta jokia CETA poveikio Lietuvai studija.

Šią temą monopolizavusi LR užsienio reikalų ministerija dėl neaiškių priežasčių atsisako inicijuoti CETA poveikio analizę. 

2015 m. ši ministerija yra paskelbusi analogiško („įstrigusio“) ES-JAV prekybos susitarimo TTIP poveikio Lietuvai analizę (  http://ow.ly/7M4V308KYuN  ), kurią atliko Konsultacijų bendrovė „Smart Continent LT“.

Analizėje cituojami Lietuvos verslininkų svarstymai, kad iš JAV importuojama produkcija — kuri gali būti pigesnė dėl žemų gamyboje naudojamos energijos kainų ir kitų priežasčių — sumažins Lietuvos įmonių konkurencingumą vietinėje ES rinkoje. Liberalizavus prekybą, Lietuvos gamintojai susidurtų su „neproporcingai išaugusia“ konkurencija vietinėje rinkoje dėl produkcijos iš už Atlanto.

Maisto pramonės atstovų teigimu, „šiuo metu maisto produktų gamyboje naudojamos žaliavos kainos JAV yra pastebimai mažesnės dėl naudojamų specifinių ūkininkavimo metodų (gyvulininkystėje (pvz., kiaulių auginimo procese) taikomi mažesni aplinkosauginiai bei gyvūnų gerovės reikalavimai; naudojami augimą skatinantys preparatai, kurie ES draudžiami) bei plačiai naudojamų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).“

„Aukštus kokybės standartus atitinkantys produktai, nepaisant to, jog buvo paruošti naudojant ES neleistinais metodais (pvz., laikantis žemesnių aplinkosauginių, gyvūnų gerovės reikalavimų), į ES bus įvežami ir būdami pigesni sudarys konkurenciją vietos žemės ūkiui (kiaulių auginimas, javų auginimas ir kt.) ir maisto pramonės gamintojams (pvz., mėsos, pieno perdirbėjams).“

Analizėje taip pat išvardijami neigiamam poveikiui jautriausi sektoriai (chemijos pramonė, maisto produktai, tabako gamintojai, nemetalinių produktų bei medienos ir popieriaus gamintojai). Kaip patys pažeidžiamiausi išskiriami Lietuvos trąšų gamintojai.

Studijoje, be kitko, konstatuojama, kad:

—„Dauguma apklaustųjų teigė, jog nėra linkę investuoti“ už Atlanto;

—„Eksporto [už Atlanto] apimčių augimas dėl didelių logistikos kaštų nenumatomas“;

—„Grūdų eksportuotojams JAV rinka nėra patraukli. Visų pirma dėl didelių transportavimo sąnaudų, antra – dėl didelės konkurencijos JAV grūdų rinkoje“;

—„Lietuviškų baldų eksporto į JAV apimtis ateityje sunku prognozuoti“;

—„Pasirašius TTIP susitarimą didelio medienos gaminių eksporto į JAV proveržio neprognozuojama“; 

—„Plastiko ir kaučiuko gaminiai: ateityje sektoriaus įmonės neketina plėstis į JAV rinką“;

—„Ateityje metalo ir jo dirbinių gamintojai nenumato didelio produkcijos eksporto į JAV proveržio“;

—„Finansinių paslaugų teikėjams, Lietuvos Banko ekspertų teigimu, perspektyvų JAV rinkoje nėra įžvelgiama“.

—„Apklausų metu nustatyta, jog artimiausiu laikotarpiu Lietuvos paslaugų teikėjai investuoti į JAV ir savo veiklą vykdyti už Atlanto neketina.“

Analizės rengėjai rekomenduoja „siekti, kad derybose būtų atsižvelgta į Lietuvos visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų“ argumentus, būtent apie:

—grėsmes maisto saugai, gyvūnų gerovei ir aplinkosaugai;

pavojingą investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą, kuris suteiktų įmonėms naujas teises paduoti į teismą vyriausybes dėl nacionalinių įstatymų, saugančių visuomenės sveikatą, aplinką ir t.t.

Nors visa tai aktualu ir CETA atveju, atrodo, kad visos šios problemos magiškai išnyko, kai ministerijai reikėjo pagrįsti CETA naudą Lietuvai.

Nauja tarptautinė Lietuvos įmonių apklausa rodo, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai Lietuvoje menkai informuoti apie CETA ir jo galimą poveikį (šaltinis: http://ow.ly/mzJr308M3DH  )

Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius padėkojo už suteiktą informaciją ir pažadėjo imtis visų įmanomų priemonių apsaugoti Lietuvos darbuotojų interesus.

 

 

0 komentaras
0

Palikti komentarą