2025 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos medikų profesinės sąjungos pateikė visus reikalingus dokumentus kelti kolektyvinį ginčą dėl intereso prieš Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), nesutariant derybose dėl Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties (NSSŠKS).
Dar 2025 m. liepos 9 d. visą Lietuvos medikų bendruomenę sukrėtė derybų dėl NSSŠKS nutraukimas, kai šios derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai išsiuntė Nesutarimo protokolą ir pranešė, kad ruošiasi kelti kolektyvinį ginčą dėl intereso.
Apie tai kalbamės su Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Regina Jarošienės.
– Kodėl buvo nutrauktos derybos dėl NSSŠKS?
– Norėčiau pradėti nuo to, kad socialinis dialogas yra vienas kertinių demokratinės visuomenės ramsčių, užtikrinantis subalansuotus sprendimus tarp valstybės, darbdavių ir darbuotojų. Tik nuolatinė ir pagarbi visų pusių partnerystė leidžia kurti darnią darbo rinką, stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis bei siekti ilgalaikio ekonominio ir socialinio stabilumo. Šiame procese ypatingai svarbu užtikrinti profesinių sąjungų įtraukimą kaip visaverčių socialinių partnerių: jos ne tik atstovauja darbuotojų interesus, bet ir prisideda prie konstruktyvių sprendimų, kurie padeda išvengti socialinių konfliktų, sustiprinti solidarumą, skatinti atsakingą ekonominę plėtrą ir gerinti darbo efektyvumą.
Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54, buvo numatyti tokie 2024-2028 metų valstybės strateginiai tikslai, kaip:
– stiprinti kolektyvinius darbo santykius ir darbuotojų teises (122 punktas);
– siekti sveikatos sistemos žmogiškųjų resursų tvarumo ir transformacijos bei didinti sveikatos priežiūros darbuotojų veiklos efektyvumą (261 punktas);
– siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų didėjimo, užtikrinančio mediko profesijos patrauklumą (263 punktas).
Deja, profesinės sąjungos buvo priverstos konstatuoti, jog paminėti Vyriausybės programos tikslai gali likti įtvirtinti tik popieriuje, nes su SAM derybine darbo grupe, o ypač su šios darbo grupės vadove profesinių sąjungų atstovams nepavyko nei užmegzti, nei išplėtoti socialinio dialogo.
Profesinės sąjungos buvo ir iki šiol išlieka nustebusios dėl SAM derybinės darbo grupės vadovės nusistatymo prieš socialinius partnerius, jų pozicijas, racionalius ir darbuotojų interesus atstovaujančius ir ginančius pasiūlymus, o taip pat nuolatinius raginimus laikytis Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, nors kolektyvinė šakos sutartis tam ir yra skirta, kad pagerintų darbo santykių reguliavimą, nes Darbo kodeksas negali numatyti visų kiekvienos darbinės veiklos ypatybių.
Ypač mums kelia nerimą ministerijos nenoras spręsti darbo užmokesčio, darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos, o taip pat pasyvaus budėjimo ir pasyvaus budėjimo namuose klausimų. Todėl supratus derybos jau niekur nevedė, profesinės sąjungos jas nutraukė ir iškėlė kolektyvinį ginčą dėl intereso, kaip tai numato Lietuvos Darbo kodeksas.
– Kokiems ministerijos pasiūlymams profesinės sąjungos labiausiai nepritarė?
– Negalime pritarti pasiūlymui „įšaldyti“ medikų atlyginimus, kurie Sveikatos ministerijai atrodo per dideli. Šiuo metu viešųjų įstaigų medikų atlyginimai yra susieti su metų senumo šalies minimalia alga, o ministerija dabar siūlo juos susieti su dvejų metų senumo minimalia alga t. y. palikti juos dabartiniame lygyje dar vieneriems metams! Lietuvoje nuolat kyla kainos, infliacija auga, medikų trūksta visoje Europoje. Gal ministerija nori, kad medikai vėl pradėtų masiškai emigruoti, o Lietuvos ligoninėse ir poliklinikose nebeliktų darbuotojų ir pacientų eilės pas gydytojus dar pailgėtų?
– Ar tik dėl medikų atlyginimų didinimo nebuvo sutarta?
– Visur nuolat kalbama apie medikų darbo kokybės gerinimą. Tačiau ministerija panašu to nenori, nes atsisako palikti NSSŠK sutartyje trejiems metams numatytas 15 dienų gydytojams ir 10 dienų slaugytojoms, skirtas jų kvalifikacijai kelti. Dabar norėdami kelti savo kvalifikaciją medikai ne tik, kad turės už tuos mokymus nemažai susimokėti iš savo kišenės, bet ir mokytis savo atostogų sąskaita arba imti neapmokamas atostogas, jei įstaigos vadovai jiems tai leis.
– Kokiais dar klausimais neradote sutarimo?
– Piktina, kad įsigaliojus NSSŠK sutartyje numatytoms papildomoms garantijos profesinių sąjungų nariams kai kurių sveikatos priežiūros įstaigos vadovai jas tuoj pat išplečia visiems šios įstaigos darbuotojams. Tokiu būdu yra siekiama užkirsti kelią profesinių sąjungų gausėjimui ir yra neteisinga profesinių sąjungų atžvilgiu, nes jų nario mokesčiais išlaikomi atstovai derasi, kad būtų gerinamos ne tik profesinių sąjungų narių, bet visų medikų darbo ir apmokėjimo sąlygos.
Kai profesinės sąjungos tokiam vienašališkam kolektyvinės sutarties išplėtimui paprieštarauja, šie vadovai atsako, kad įstaigai toks NSSŠKS išplėtimas daug nekainuoja. Tačiau kai profesinės sąjungos pareikalauja sumokėti už NSSŠKS išplėtimą profesinei sąjungai derybinį mokestį, jie atsako, kad tam pinigų jau nėra, o dar kitame posėdyje bando įtikinti, kad NSSŠKS iš viso yra nereikalinga, nes reikalauja per daug lėšų, kurių, neva, nėra.
– Ką profesinės sąjungas ketina daryti toliau?
– Rugsėjo 9 d., prasidės kolektyvinis ginčas dėl intereso. Mes savo reikalavimus Sveikatos esame įteikę. Nepavykus susitarti kviesime medikus streikuoti.
Nesutarimų protokolą skaityti čia