“Socialinių parnerių vaidmuo įgyvendinant jaunimo užimtumo strategijas Europos šalyse”

autorius Solidarumas
eza.jpg

Europos Sąjungoje 14 milijonų 15–29 metų amžiaus jaunuolių  nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniame mokyme. Tokios padėties socialiniai padariniai yra nedalyvavimas visuomenės gyvenime, nepasitikėjimas politine sistema, savarankiškumo stoka, nežinomybės baimė.

Europos Komisija paskelbė Jaunimo užimtumo srities priemonių rinkinį. Pirmoji sritis – siūloma rekomendacija valstybėms narėms įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad visiems 25 metų amžiaus ir jaunesniems žmonėms per keturis mėnesius nuo formalaus švietimo įstaigos užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas pasiūlymas dirbti kokybišką darbą, tęsti studijas, atlikti stažuotę ar gamybinę praktiką.

Europos Komisija imasi ilgalaikio jaunimo problemų sprendimo plano. Šiuo požiūriu Jaunimo užimtumo srities priemonių rinkinys – tai dar vienas žingsnis į priekį nuosekliai ir kompleksiškai sprendžiant jaunimo nedarbo problemą ir skatinant kokybišką perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. .

Norėdamos paskatinti jaunų darbuotojų judumą, valstybės narės turi siekti tolesnės pažangos abipusio kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo srityje ir labiau suderinti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, ypač pensijų sistemas, taip pat daugiau investuoti į kalbų mokymąsi, nes reikia įveikti ir kalbos barjerą.

Reformuojant Europos užimtumo tarnybas (EURES) ir, kur reikia, valstybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas taip pat reikėtų aktyviai remti jaunimą ir pritaikyti šių tarnybų paslaugas bei darbo metodus taip, kad jais būtų lengviau naudotis. Jau mokyklose privaloma pradėti vykdyti individualų profesinį orientavimą ir konsultavimą.

Europos jaunimo padėtis darbo rinkoje yra itin opus klausimas. Kad jauniems žmonėms būtų lengviau sklandžiai pereiti į darbo rinką, svarbu imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama:

• mažinti visas kliūtis, kurios trukdo jaunimui patekti į darbo rinką,
• mažinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimus,
• remti jaunuolių savarankiškumą,
• didinti profesinio mokymo ir rengimo patrauklumą, ypač skatinti gamybinę praktiką strategiškai svarbiose disciplinose, pavyzdžiui, technologijos ir inžinerijos,
• skatinti visų suinteresuotųjų subjektų partnerystę ir sinergiją,
• skatinti įmones kurti darbo vietas ir sudaryti galimybes atlikti stažuotę ir remti tokias įmones.

Norint visapusiškai ir teisingai įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą labai svarbu geriau ir aiškiau ES ir nacionaliniu lygmeniu apibrėžti priemones, atsakomybę, tikslus ir stebėsenos rodiklius.

Šios programos kūrimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procese labai svarbų vaidmenį turi atlikti socialiniai partneriai. Tinkamas socialinis dialogas yra iš esmės svarbus, kad jauniems žmonėms būtų galima pasiūlyti jaunimo garantijų programas, atitinkančias aukštus kokybės standartus, keliamus tiek įmonėms, tiek ir jaunuoliams. Socialinius partnerius taip pat svarbu įtraukti į įgyvendinamų jaunimo garantijų ir pagal kitas programas siūlomų darbo ar stažuočių vietų stebėsenos procesą.

Remdamiesi kai kurių valstybių narių sėkmingos praktikos pavyzdžiais, socialiniai partneriai ir jaunimo organizacijos bei jiems atstovaujančios platformos turėtų atlikti svarbų vaidmenį šios iniciatyvos kūrimo, įgyvendinimo, viešinimo ir stebėsenos procese.

2014 m. birželio 5-7 dienomis, LPS “Solidarumas“ kviečia kartu su kitų šalių darbuotojų organizacijomis, socialiniais partneriais, Vyriausybių atstovais  aptarti jaunimo užimtumo problemas ir galimybes, Europos Komisijos rekomendacijas, pasidalinti gerąja patirtimi ir aktyviais veiksmais prisidėti prie problemų sprendimo.

Svarbiausios temos, kurias būtina aptarti:

1. Žemo jaunimo užimtumo priežastys

Kokie veiksniai įtakoja žemą jaunimo užimtumą įvairiose ES šalyse,
Kodėl jaunimo bedarbystės rodikliai tokie skirtingi (nuo 57,6% Graikijoje  iki 8,1% Vokietijoje).
Kiek jaunimo užimtumo lygį įtakoja šalies ekonominė būklė,  socialinė politika.
Kokią įtaką užimtumui daro migracija ir mobilumas.

2.Užimtumo politikos trūkumai  ir galimybės

Kuo skiriasi Nacionalinės užimtumo strategijos, kam skiriamas didžiausias dėmesys ir lėšos.
Profesinio mokymo ir orientavimo „svoris“ visoje švietimo sistemoje.
Kaip įgyvendinti Europos Komisijos siūlomas pameistrystės ir stažuočių sistemas.
Kiek gali padėtį ES šalyse pagerinti Kvalifikacijų sistemos ir bendrų profesinių standartų sukūrimas bei  kvalifikacijų pripažinimas.

3.Darbdavių požiūris į jaunimo užimtumo problemas

Kodėl sukuriama nepakankamai naujų darbo vietų.
Kaip darbdaviai dalyvauja darbuotojų parengimo procese.
Kaip naujas požiūris į gamtos išsaugojimą, naujos technologijos ir patobulinta gamyba įtakos užimtumą, kokių naujų gebėjimų pareikalaus iš darbuotojų.
Kaip paskatinti jaunimo verslumą.

4.Socialinių partnerių vaidmuo įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvas.

Socialinių partnerių dalyvavimas kuriant nacionalines užimtumo strategijas.

Renginio darbotvarkė.

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?