2022 m. liepos 5 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ surengė nuotolinį susitikimą su Vidaus reikalų viceministre Sigita Ščajeviene aptarti ministerijos rengiamą valstybė tarnybos pertvarkos projektą, kuris būtų pateiktas balsuoti Seimo rudens sesijoje, o įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d.
Susitikime dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas, Jovita Pretzsch, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, teisininkai Migle Wantens, Tomas Griškevičius, Lina Bertlingė, projektų vadovė Daiva Kvedaraitė, Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca, Lietuvos veterinarijos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Urbanovičienė.
Be Vidaus reikalų viceministrės ir kitų už šią pertvarką atsakingų ministerijos darbuotojų susitikime dalyvavo Ministrės Pirmininkės patarėjas, buvęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Viceministrė atskleidė, kad atlikti tyrimai atskleidė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai atsilieka nuo atlyginimų privačiame sektoriuje, darbo krūviai yra dažnai per dideli, o mikroklimatas darbo vietose – nepalankus. Todėl šia pertvarka siekiama išspręsti šias problemas, padidinant valstybinių įstaigų ir įmonių vadovų galias ir atlyginimų lankstumą.
Ketinama panaikinti viršutinės koeficientų ribas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o vadovai turės daugiau teisių nustatyti darbuotojams atlyginimus įstaigos gaunamų lėšų ribose.
Planuojama trimis etapais įdiegti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų apskaičiavimą pagal vidutinį šalies darbo užmokestį (VDU), atsisakant dabar galiojančio bazinio pareiginės algos dydžio. Norima nuo 2023 metų aukščiausio lygio vadovų atlyginimus apskaičiuoti susiejant juos su VDU, o vėliau palaipsniui pereiti prie visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų apskaičiavimo pagal vidutinį šalies atlyginimą, pirmiausiai atlyginimą susiejant su VDU daugiausiai uždirbantiems vadovams.
Viceministrė S. Ščajevienė, nenurodžiusi šaltinio teigė, kad moksliniai tyrimai rodo, kad priedai už darbo stažą nemotyvuoja darbuotojų dirbti, o per darbo metus įgyta patirtis nepadeda geriau dirbti, todėl planuojama nuo kitų metų priedus už darbo stažą panaikinti, paliekant darbuotojams tą patį atlyginimą kokį gaudavo su priedu už darbo stažą. Todėl, pasak jos, naujai į darbą priimtas darbuotojas galės uždirbti daugiau nei daug tą patį darbą daug metų dirbęs prityręs darbuotojas, jei vadovas taip nuspręs.
Teisininkas T. Griškevičius kėlė abejones ar planai leisti viešajame sektoriuje dirbti vyresniems nei 65 – metų darbuotojams, o vadovų amžių apriboti iki 65 metų, pranešėjams teigiant, kad amžius daro poveikį darbo „pažangumui“, neprieštaraus Lietuvos Konstitucijai, draudžiančiai diskriminaciją dėl amžiaus.
Ministerijos atstovai atsakė, kad jie teikdami šį pasiūlymą vadovavosi europinėmis rekomendacijomis, kurios nurodo 65-rių metų amžiaus ribą. Be to, pasak jų, pensinis amžius yra nuolatos ilginamas. Tačiau jie prisipažino, kad yra lankstūs ir šį klausimas dar nėra galutinai nuspręstas.
V. Vasiliauskas atskleidė, kad rengiant šią pertvarką daugiausia buvo vadovautasi Estijos pavyzdžiu, kuris, pasak jo, yra teigiamai vertinamas tarptautinėje erdvėje ir artimas Lietuvos sąlygoms. Kaip pažymėjo kiti pertvarkos rengėjai, buvo tiriami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių pavyzdžiai, Naujosios Zelandijos patirtis. Tačiau, anot jų, Lietuvos viešojo sektoriaus tarnyba yra unikali ir pritaikyti kitų šalių patirtį būtų sunku dėl kai kurių Konstitucinio teismo išaiškintų nuostatų ir kitų galiojančių įstatymų.
Vis tik profesinės sąjungos atstovus stebino tai, kad nors Lietuva jau beveik dvidešimt metų yra Europos Sąjungos (ES) dalis, valstybės valdymo sistema, pasak atsakingų valstybės pareigūnų, Lietuvoje yra nepanaši į esančią ES valstybėse, o gerų pavyzdžių ieškoma toli esančioje Naujoje Zelandijoje.
Profesinių sąjungų atstovams pradėjus klausinėti kaip bus didinamas viešųjų įstaigų darbo užmokesčio mokos fondas, kai atlyginimai bus susieti šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, V. Vasiliauskas atmetė pasiūlymą didinti viešojo sektoriaus įstaigų darbo užmokesčio fondo indeksavimą pagal infliaciją, teigdamas, kad kitose šalyse (kuriose jis nenurodė) tai nepasiteisino. Be to, anot jo, Lietuvoje mokesčių surenkama tik apie 30 proc. nuo Bendro vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis yra daugiau nei 40 proc. BVP.
Nors ir nepateikęs argumentų V. Vasiliauskas tvirtino, kad atlyginimų indeksavimas pagal vidutinį šalies darbo užmokestį pasiteisina.
K. Krupavičienei iškėlus klausimą ar viešajame sektoriuje decentralizavus konkursus į laisvas darbo vietas ir suteikus vadovams didesne galias nustatyti darbuotojų atlyginimus nebus piktnaudžiauja ir didesnes algas uždirbs ne geriau dirbantys, o daugiau vadovams padlaižiaujantys darbuotojai, ministerijos atstovai atsakė, kad nuo to darbuotojus apsaugoti turėtų profesinės sąjungos, veikiančios galiojančių įstatymų rėmuose.
Nors kaip pasakė pertvarkos rengėjai, rengiamame valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyta suteikti profesinėms sąjungoms papildomų galių, tačiau jie yra pasiruošę svarstyti profesinių sąjungų pasiūlymus, jei jie būtų pateikti, ir lauktų jų iki vasaros pabaigos.
Vis tik profesinių sąjungų atstovams liko neaišku kaip bus didinamas finansavimas įstaigoms, kai vadovams, o vėliau ir likusiems darbuotojams atlyginimai bus indeksuojami pagal vidutinio šalies darbo užmokesčio augimą, kodėl tik vadovams atlyginimai pirmiausia bus susieti su VDU, o likusių darbuotojų bazinis pareiginės algos dydis bus indeksuojamas kas trejus metus, kokie klausimai bus svarstomi derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties, kai ši pertvarka prasidės.
Valstybės tarnybos įstatymo projektą galima skaityti čia
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".