Prancūzijai pirmininkaujant ES Tarybai ES Parlamento, valstybių narių vyriausybių ir ES Komisijos derybininkai pagaliau susitarė dėl minimalaus mėnesinės algos (MMA) direktyvos, apibrėžiančios deramą (adekvačią) įstatymais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio sistemą, ir skatinančios valstybes nares stiprinti kolektyvines derybas.
Susitarimas buvo pasiektas ankstų 2022 m. birželio 7 d. rytą po nakties derybų ir pasiektas nepraėjus nė pusei metų nuo derybų pradžios.
„Dėl šios grupės pastangų daugiausia laimi darbuotojai“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Agnes Jongerius, viena iš ES Parlamento derybininkų.
60% vidutinio darbo užmokesčio
Galutiniame direktyvos dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio tekste teigiama, kad įstatymais nustatytas minimalus darbo užmokestis galėtų būti laikomas pakankamu, jei jis būtų lygus bent 60% šalies atlyginimo medianos arba 50% vidutinio atlyginimo.
Kitas pagrindinis ES Parlamento derybininkas Dennisas Radtke paminėjo, kad lygiai „negali būti nustatyti privalomai“. Vietoj to, pasak jo, „mes teikiame labai aiškią rekomendaciją valstybėms narėms“, koks yra teisingas minimalus atlyginimas.
Be to, galutiniame direktyvos tekste teigiama, kad įstatymais nustatytas minimalus darbo užmokestis turėtų būti atnaujinamas kas dvejus metus, įtraukiant ir darbdavius, ir profesines sąjungas.
Tačiau tai taikoma tik toms šalims, kuriose yra nustatytas minimalus darbo užmokestis.
„Valstybės narės, kuriose darbo užmokestis formuojamas tik kolektyvinėmis sutartimis, neprivalo įvesti įstatymais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio“, – sakė J. Jongerius, bandydamas numalšinti kai kurių valstybių narių, besibaiminančių dėl savo socialinio modelio, nuogąstavimus.
Kolektyvinės derybos
Iš pradžių Danijos ir Švedijos vyriausybės pasisakė prieš ES direktyvą, nes manė, kad Europos kišimasis nederamas į, jų nuomone, gerai veikiančias darbuotojų ir įmonių santykių organizavimo ir derybų sistemas.
Danijoje ir Švedijoje beveik visi su darbo santykiais susiję klausimai sprendžiami derybose dėl kolektyvinių tarp darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų.
Nors abi šalys prieštarauja šiai direktyvai, didelė jų kolektyvinių derybų apimtis laikoma pavyzdžiu kitoms ES šalims. Štai kodėl direktyva reikalauja, kad visos ES valstybės narės siektų, kad kolektyvinių derybų aprėptis būtų bent 80 proc.
Šalys, kurios nepasiekia šio lygio, turi parengti nacionalinius veiksmų planus, kad padidintų kolektyvinių derybų aprėptį.
Be to, direktyva siekiama padėti darbuotojams gauti tinkamą prieigą prie kolektyvinių derybų ir minimalaus darbo užmokesčio apsaugos, pavyzdžiui, per darbo inspekcijų vykdomą kontrolę, lengvai prieinamą informaciją apie minimalaus atlyginimo apsaugą ir suteikiant teisėsaugos institucijoms galimybę sekti reikalavimų nesilaikančius darbdavius.
Tie, kurie turi, ir tie, kurie neturi
Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas ES komisaras Nicolas Schmit palankiai įvertino susitarimą, nes juo bus sukurta „veiksminga priemonė, užtikrinanti darbo užmokesčio konvergenciją“.
Įmonės mažiau džiaugiasi šia direktyva. Verslo asociacija „BusinessEurope“ tokį pasiūlymą, kokį iš pradžių siūlė ES Komisija, pavadino „nelaimės receptu“. Praėjusią savaitę technologijų ir pramonės darbdavių asociacijos „Ceemet“ prezidentas Raineris Ludwigas per grupės diskusiją sakė, kad direktyva yra per toli pažengusi.
Tačiau Komisijos narys N. Schmittas antradienio rytą spaudos konferencijoje paklaustas apie darbdavių susirūpinimą atsakė kad, jo manymu, direktyva yra „kažkas, kam darbdaviai turėtų pritarti“, ypač todėl, kad jiems taip pat būtų naudinga išaugusi paklausa, jei žmonės uždirbtų daugiau.
Realus poveikis maždaug po dvejų metų
A. Jongerius teigimu, direktyva labai padidintų minimalų atlyginimą kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, jos gimtojoje Nyderlanduose.
„Tai reikštų, kad mūsų minimalus atlyginimas padidės iki 14 eurų per valandą, o dabar jis yra nuo 10 iki 11 eurų“, – sakė ji.
Anksčiau šiais metais Vokietijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė iki metų pabaigos padidinti minimalų atlyginimą Vokietijoje nuo 9,82 euro už valandą iki 12 eurų, o tai sudaro apie 60% vidutinio atlyginimo.
Jei susitarimui artimiausiomis savaitėmis pritars kvalifikuota valstybių narių vyriausybių dauguma ir Europos Parlamentas, valstybės narės turės per dvejus metus perkelti direktyvą į nacionalinę teisę.
Lietuvos darbuotojai nekantriai laukia šios direktyvos įsigaliojimo, nes ji paskatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą Lietuvoje, nes pagal jų aprėptį mūsų šalis yra priešpaskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių.
Pagal Europos profesinių sąjungų konfederacijos pateiktą medžiagą parengė Rimtautas Ramanauskas
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".