Svarstytos pelno mokesčio lengvatos

autorius Ričardas

2021 m. balandžio 14 d. įvyko nuotolinis Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupė susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. Posėdį, kuriame dalyvavo Finansų ministrė Gintarė Skaistė, įvairių verslo organizacijų atstovai ir mokesčių ekspertai, vedė Finansų viceministrė Rūta Bilšytė.

2021 m. kovo 9 d. įvyko pirmasis šios darbo grupės posėdis. Tuomet buvo pasidalinta mintimis ir sutartas svarstomų klausimų eiliškumas. Ketinama apsvarstytas mokesčių pataisas pateikti Seimui rudenį, kad jos galėtų įsigalioti kitais metais. Finansų ministrė G.Skaistė pareiškė, sieksianti, kad svarstomos pelno lengvatų pataisos būtų įsigaliotų jau 2022 metais.

Finansų viceministrė R.Bilšytė apžvelgė Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos pelno mokesčio mokėjimo tvarkas ir atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvoje galioja keleta pelno mokesčio lengvatų, tame tarpe ir reinvestuojamam pelnui.

Po to buvo apsvarstyti trys gauti pasiūlymai dėl pelno mokečių lengvatų: pelno mokesčio lengvata reinvestuojamam pelnui, pelno mokesčio lengvata Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtros (MTEP) ir Lietuvos Prezidento teikiama pelno mokesčio lengvata darbo užmokesčio augimui skatinti.

Daugiausiai diskusijų sukėlė pirmosios lengvatos, kuri galioja Estijoje ir Latvijoje, svarstymas.

Išaiškėjo, kad Estijoje pelno mokestis yra 5% didesnis nei Lietuvoje yra siekia 20%. Be to. Lietuvoje mažosios įmonės temoka 5% dydžio pelno mokestį.

Estijoje pelno mokesčio mokėjimą galima atidėti jį reinvestuojant į verslą, bet vis tiek jį ateityje reikia susimokėti.

Kadangi Estijos verslininkai pradėjo piktnaudžiauti, investuodami pelną ne į verslą, o į asmeninių turtą (namų statybas, brangių automobilių pirkimą ir pn.) valstybė įvedė avansinį pelno mokesčio mokėjimą, kuris turi būti atliekamas kiekvieną mėnesį, o ne kartą metuose kaip tai yra Lietuvoje.

Latvijoje 2018 m. įvedus estišką pelno mokesčio mokėjimo tvarką, valstybės biudžetas neteko pusės anksčiau iš pelno mokesčio gaunamų pajamų ir daugiau nei milijardo eurų. Lietuvos Finansų ministerija apskaičiavo, kad panašiai biudžeto pajamos kristų ir Lietuvoje.

Ekspertai įspėjo, kad neseniai JAV pasiūlius didžiausios pasaulio valstybės jau priėmė sprendimą įvesti pasaulinį minimalų pelno mokestį. Todėl tikėtina, kad tai bus gana greitai įgyvendinta.

Estiška pelno mokesčio mokėjimo tvarka, kuri jau dabar sunkiai prisitaiko prie Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) ir kitų tarptautinių organizacijų reikalavimų, turės būti pakeista.

Lietuvai nusprendus įdiegti estišką pelno mokesčio mokėjimo tvarką reikėtų keisti visą mokesčių sistemą ir daugelį įstatymų. Be to, tai kainuos dideles papildomas lėšas visos informacinės mokesčių mokėjimo sistemos pakeitimui, o patvirtinus pasaulinį minimalų pelno mokestį, reikės vėl viską atkeisti.

Tačiau dalies verslo atstovų šie argumentai neįtikino.

Net, kai Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija atskleidė, kad jiems apklausus savo klientus net 71% iš jų pareiškė, kad nepritartų estiškos pelno mokesčių sistemos įvedimui Lietuvoje, kai kurie verslininkai bandė tai aiškinti tuo, jog apklaustieji neva nesupratę ko jų klausiama.

Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva bandė įrodinėti, kad sumažinus pelno mokestį ar jį panaikinus verslininkai pelno mokesčiui skirtas lėšas panaudos darbuotojų atlyginimams didinti, nors tai nevyksta net milžiniškus pelnus gaunančioje „Maximos“ įmonėje, kurios parduotuvių darbuotojai per mėnesį uždirba tik 500-600 eurų „į rankas“.

Ekonomikos ir įnovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patarėja Ieva Valeškaitė, anksčiau dirbusi Laisvosios rinkos institute, siūlė Lietuvoje įdiegti „pagerintą“ estišką modelį su mažesniu nei Estijoje pelno mokesčiu, be kasmėnesinio avansinio pelno mokesčio mokėjimo ir kitų apribojimų, kurie trukdo išvengti pelno mokesčio mokėjimo.

Verslininkams nenustojant skųstis, kad dabartinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka stabdo investicijas, Ričardas Garuolis paklausė jų kodėl esant tokiai „gerai“ estiškai pelno mokesčio lengvatai Lietuvoje pramonės dalis šalies Bendrame vidaus produkte (BVP) yra beveik dvigubai didesnė nei Estijoje, o pagal investicijų dydį Lietuva Estiją lenkia jau ne vienerius metus. Į šį klausimą nebuvo neatsakyta.

Aptariant jau egzistuojančią pelno mokesčio lengvatą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai daugiausia buvo diskutuojama kaip pasiekti, kad šia lengvata pasinaudotų daugiau įmonių. Dabar ja pasinaudoja 2% visų Lietuvos įmonių, ir pusė stambiųjų Lietuvos įmonių. Buvo siūloma mažinti valstybės apribojimus ir taikyti pelno lengvatą investuojant ne tik į naujausias technologijoms ir įrangą, bet ir į senesnę 3-4 metų įrangą.

Paskiausiai buvo svarstoma Lietuvos Prezidento G.Nausėdos pasiūlyta pelno mokesčio lengvata darbo užmokesčio augimui skatinti, kuri būtų taikoma, kai įmonės darbo užmokesčio fondas auga daugiau nei 8%.

Ši pataisa buvo pateikta atsižvelgus į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus užtikrinti, kad darbo užmokesčio fondui padidėjus atlyginimai augtų ne tik vadovams, bet ir eiliniams darbuotojams. Todėl nustatant pelno lengvatą buvo įtrauktas ir atlyginimų medianos rodiklis.

Tačiau Finansų ministerijos atstovai abejojo ar tokios priemonės užtikrins teisingą darbo užmokesčio fondo paskirstymą tarp įmonės darbuotojų ir apskaičiavo, kad net 60% visų Lietuvos įmonių galėtų šia lengvata pasinaudoti, nes atlyginimai auga dėl ekonominių priežasčių.

Be to, valstybės biudžetas dėl šios lengvatos netektų nuo 60 iki 100 mln. eurų per metus. Verslininkai šį pasiūlymą irgi sutiko gana abejingai. Vieni sakė, kad ši lengvata yra perteklinė, nes Lietuvoje atlyginimai ir be to sparčiai auga. Kiti teigė, kad Japonija, kurioje veikia ši pelno lengvata, nėra Lietuvai pavyzdys, nes Japonijos ir Lietuvos kultūriška ir ekonominė padėtis labai skiriasi.

Nors šios darbo grupės susitikimuose pateikti pasiūlymai ir pastabos yra rekomendacinio pobūdžio, pasak Finansų ministrės Gintarės Skaidrės, svarbu, kad sprendimai dėl mokesčių keitimo būti priimami skaidriai ir viešai tariantis su visuomene.

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?