Tarptautinės darbo organizacijos vebinaras

autorius Solidarumas
ILO

2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas kartus su profesinių sąjungų atstovais iš Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių dalyvavo Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) surengtame vebinare, kuriame buvos svartoma profesinių sąjungų veiklos strategija pandemijos ir popandeminiu laikotarpiais.

Vebinarą vedė Tarptautinės darbo organizacijos atstovas Sergejus Glovackas.

Tarptautinės darbo organizacijos atstovė Marija Helena Andre atskleidė, kad dėl šios pandemijos nukentėjo apie dešimtadalis pasaulio darbuotojų, kurių pajamos sumažėjo dėl atleidimų, prastovų ir laiku nesumokamų atlyginimų.

Pandemija daugelyje šalių susilpnino profesinių sąjungų pajėgumą ginti savo narių teises, nes sumažėjus narių pajamoms sumažėjo nario mokesčio įplaukos.

Maža to, kai kuriose šalyse prasidėjo valdžios puolimas prieš profesines sąjungas. Ukrainoje nauja neoliberali valdžia priėmė profesinių sąjungų veiklą varžančius įstatymus, pandemijos metu tapo įprasta, kad darbuotojams tris mėnesius yra nesumokamas atlyginimas.

Dar baisesnė padėtis Kirgizijoje, kurioje valdžia priėmė Profesinių sąjungų įstatymą, kuris pažeidžia demokratijos principus.

Šis įstatymas numato profesnių sąjungų sprendimus gali priimami tik vienasmeniškai Kirgijos profesinių sąjungų pirmininkas, atmetant įprastas demokratines sprendimų priėmimų procedūras.

Valdžia vykdo veiksmus panaikinti visas profesines sąjungas, kurios nebus šios federacijos narėmis.

Kaip devyniasdešimtais praėjusio amžiaus metais yra bandoma perimti Kirgizijos profesinių sąjungų federacijos valdymą, kai valdžios palaikomas buvęs šios profesinės sąjungos pirmininkas, atleistas iš pareigų už įvairius pažeidimus, bando jėga užgrobti šios profesinės sąjungos patalpas.

Tačiau Marija Helena Andre pažymėjo, kad pasaulyje vyksta ir teigiami dalykai. Profesinių sąjungų dėka Moldovoje buvo priimtas darbuotojams palankus Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Rusijoje – nuotolinio darbo įstatymas. Kaip teigiamą pavyzdį ji nurodė sėkmingą Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ veiklą Lietuvoje, ginant ukrainiečių ir baltarusių vairuotojų teises.

Uzbekijoje sezoninių darbininkų, nuimančių medvilnės derlių, profesinės sąjungos narių viršijo milijoną, kai buvo pakeisti įstatymai, leidžiantys darbuotojams būti dviejų profesinių sąjungų nariais. Ypač burtis į profesines sąjungas šiuos darbuotojus paskatino profesinių sąjungų darbo inspekcijos, kuri prižiūri darbininkų darbo sąlygas, įkūrimas. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau antri metai turi savo darbo inspekcija, kuri savanoriškai talkininkauja Valstybinei darbo inspekcijai.

Didelė problema yra užsienio darbuotojų teisės, kurios pandemijos metu yra pažeidžiamos dažniau. Rusijoje net buvo sukurtos stovyklos, kuriose gyveno Vidurinės Azijos darbuotojai, neturintys pandemijos sąlygomis nei darbo, nei pinigų sugrįžti į namus.

Ukrainos profesinių sąjungų atstovai paminėjo, kad daug ukrainiečių per Lenkijos ir Rumunijos įmones dirba Europos Sąjungoje, tačiau jų teisės į tokias pačias darbo ir apmokėjimo sąlygas kokias turi Europos Sąjungos šalių darbuotojai nėra užtikrinamos. Užsieniečių darbas sukuria dar vieną problemą – socialinį dempingą, kuris neleidžia kilti vietinių darbuotojų atlyginimams arba net naikina jų darbo vietas.

Kristina Krupavičienė atskleidė, kad padėti ukrainiečiams ar baltarusiams, dirbantiems Lietuvoje dažnai yra sunku, nes jie yra įdarbinami Lenkijos, Vokietijos ar kitų šalių įmonėse. Lietuvos valstybinės institucijos neturi galimybių užtikrinti jiems minimalių Lietuvos darbuotojų teisių, nes jie dirba užsienyje registruotose įmonėse. Trūksta valstybinių kontrolės institucijų bendradarbiavimo tarptautiniu lygiu. Lietuvos valstybinė darbo inspekcija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį tik su Lenkijos kolegomis. Ji siūlė spręsti šią problemą europiniu mastu.

Pandemija apsunkino profesinių sąjungų lyderių bendravimą su savo nariais. Pasitaiko net atvejų, kai dėl apribojimų susitikti stringa kolektyvinių sutarčių pasirašymas. Taip pat, tai apsunkina naujų profesinių sąjungų steigimą ir jų gretų gausinimą..

Pasak Kristinos Krupavičienės, pandemijos metu Lietuvoje sumažėjo darbo vietų turizmo sektoriuje, dalyje viešbučių, maitinimo įstaigų, tačiau atsirado didelis poreikis darbuotojams, kurie į namus pristato internetu užsakytas prekes. Jie dirba per internetines platformas. Tačiau, jei tokių darbo vietų daugės, tai nebus gerai, nes šie darbuotojai beveik neturi socialinės apsaugos, o senatvėje jų lauktų skurdi pensija.

Vebinaro metu kiekvienos šalies profesinių sąjungų atstovai pasidalino savo patirtimi, iškėlė daug naujų pasiūlymų, kaip stiprinti socialinį dialogą ir profesines sąjungas, kurie bus detaliau aptarti kituose susitikimuose.

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?