Spausdinti

2016 m. gegužės 17-19 dienomis Sofijoje Bulgarijoje, vyko ETUI mokymai ,,Skaitmenizacijos įtaka įdarbinimui, bei darbo santykių teisiniam reguliavimui“. Seminare dalyvavo profesinių sąjungų nariai iš Bulgarijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Lenkijos, Maltos, Liuksemburgo, Graikijos, Lietuvos.

Seminaro metu buvo aptariama:

1.Darbo samprata skaitmeniniame amžiuje.
2.Įvertinti skaitmenizacijos teigiami ir neigiami veiksniai, turintys įtakos darbuotojų sveikatai bei darbo saugumui, prisitaikymui prie naujų darbo formų.
3.Siekta identifikuoti, bei numatyti būtinus pokyčius profesinių sąjungų veiklose, užtikrinant darbuotojų teises.
4.Iššūkiai, prioritetai profesinių sąjungų veiklose skaitmeniniame amžiuje.

Seminaro metu pranešėjas Christophe Degryse ETUI, savo pristatyme atkreipė dėmesį,  jog 21 amžius skaitmeninės revoliucijos pradžia. Kas ta skaitmeninė revoliucija? Pasak pranešėjo, pasaulis susietas internetiniais tinklais, atsirando dalijimosi/bendradarbiavimo ekonomika (Uber, Airbnb), kuriami robotai, išmanieji miestai, mašinos, fabrikai, mikro gamyba      ( 3D spausdintuvai).

Seminaro metu atskleisti teigiami robotizacijos aspektai ypač medicinoje, žmogus turintis negalią gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Naujųjų tehnologijų dėka, išvengiama sunkių, fizinės jėgos reikalaujančių, sveikatai pavojingų darbų, darbo našumas padidėjo ir tt. Nepaisant visų teigiamų aspektų, kyla ir nemažai pavojų.

Pavojai ir socialinės problemos. Susikuriant vis daugiau skaitmeninių platformų pasaulyje, dalijamasi rinka tačiau ne pelnu (Uber), visas pelnas keliauja į Silikono slėnį (JAV). Atsiranda daugiau skaitmeninių oligopolijų tokių kaip: facebook (rinkos vertė ~ 300 milijardų JAV dolerių), Uber (rinkos vertė ~50 milijardų JAV dolerių), sunku fiksuoti įstatymų pažeidimus, mokesčių surinkimą šalyse kuriose vykdoma veikla, iškyla skaitmeninių domenų saugumo problema, bei  kitų socialinių problemų.

Bendrosios socialinės problemos: dėl darbo vietų kompiuterizavimo, bei robotizavimo, Europoje darbo vietų sumažėjo nuo 40 iki 60 proc.(Frey, Osborne, Ford);

Išūkiai dėl naujų darbo formų teisinio reguliavimo (mobilūs darbuotojai, įprasti darbuotojai, laisvai samdomi darbuotojai ir tt.) darbo santykiai neaiškūs, neapibrėžti.

Darbo jėgos judėjimas (nebėra sienų). Prasidėjo pasaulinė konkurencija tarp darbuotojų iš išsivysčiūsių bei besivystančių šalių (pvz. grafikos, dizaino specialistai iš skirtingo išsivystimo šalių gali konkuruoti bendroje darbo rinkoje).

Pasak pranešėjo darbo samprata ir pobūdis  iš esmės yra  pasikeitę. Atsirado nauji abirėžimai, tokie kaip skaitmeninė ekonomika kuri turi keturis specifinius požymius: geografinė lokacija neturi reikšmės, pagrindinį vaidmenį atlieka skaitmeninės  platformos (e- bay), internetinio tinklo  svarba ir  didžiulis duomenų naudojimas.

Riamiantis Eurofondo mokslininkų išvadomis (Eurofound 2015) buvo pristatomos   šios naujas  įdarbinimo formos :

- Darbuotojų dalybos, kur individualus darbuotojas yra bendrai samdomas darbdavių grupės ir dirba skirtingose kompanijose rotacijos pagrindu;
- Darbo dalybos, kai vienas darbdavys samdo du ar  daugiau darbuotojų atlikti vieną darbą, dirbama rotacijos pagrindu, atliekant tą patį darbą toje pačioje kompanijoje;
- Laikinas įdarbinimas, kai aukštos kvalifikacijos ekspertas laikinai samdomas darbdavio, dažnai specifiniam projektui;
- Įprastinis darbas  kai sudaroma darbo sutartis, leidžianti iškviesti darbuotoją esant poreikiui, darbui lanksčiu grafiku,  o ne suteikiant darbuotojams  įprastines  darbo valandas;
- Mobilus darbas  skaitmeninėmis technologijomis, kai dabdavys nesuteikia faktinės darbo vietos, darbas vyksta namuose ar kt.Darbo pobūdis, informacijos rinkimas, komunikavimas skaitmeninėmis tehnologijomis (kompiuteris, internetas, elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai).
- Virtualus debesis- interaktyvi platforma, kur susitinka darbuotojai ir darbdaviai. Darbuotojai dažniausiai dirba (dizainas, vertimai, turizmas, logistika) pagal individualios veiklos sutartį  specifinius  darbus, tuo tarpu darbdavys perka paslaugą, specifinei įmonės problemai spręsti.

Apibendrinant galima teigti jog besikeičiant darbo formoms, bei darbo specifikai,  profesinėms sąjungoms reikia peržiūrėti prioritetus, kaip užtikrinti darbuotojų persikvalifikavimą, naujų darbo formų teisinį reguliavimą,  kaip užtikrinti sveikatai saugią darbo aplinką kai darbuotojas neturi faktinės darbo vietos. Peržiūrėti kaip bus bendraujama, sprendžiami aktualūs klausimai su profesinės sąjungos  nariais, kai įmonė vienoje šalyje, o darbuotojas kitoje, kaip bus sprendžiama nedarbo problema, kylanti dėl robotizavimo. Visiem iššūkiams reikia ruoštis jau dabar.
                                                                                                      
Parengė Jolanta Mockuvienė