2026 m. vasario 25 d. Regionų administracinis teismas, dalyvaujant pareiškėjui Dainiui Čekauskui, jo atstovei teisininkei Oksanai Strazdei, patenkino pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Atrankos komisijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas dėl atrankos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas rezultatų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Teismas pareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo surengti atranką į šias pareigas, laikantis nustatytos teisinės tvarkos, skaidrumo ir objektyvumo principų.
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotojas D. Čekauskas kreipėsi į teismą po to, kai 2025 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Atrankos komisija priėmė sprendimą į minėtas pareigas skirti kandidatą, kurio darbo patirtis ir kvalifikacija buvo žymiai žemesnė nei jo.
Skunde jis nurodė, kad Atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių tiesioginę įtaką Atrankos komisijos sprendimui ir neleidusių objektyviai įvertinti pareiškėjo aukštos kvalifikacijos ir patirties, o priimto sprendimo išsamiai neargumentavo.
Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, kad jo tarnybos stažas yra 22 metai ir 4 mėnesiai ir yra beveik dvigubai ilgesnis nei konkursą laimėjusio kandidato, jis turi du universitetinius išsilavinimus (pedagogikos bei humanitarinių mokslų magistro ir teisės magistro), o laimėjęs kandidatas tik vieną – statybos inžinieriaus bakalauro laipsnį, kuris formaliai atitinka pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus, tačiau kvalifikacine prasme tinkamumu akivaizdžiai nusileidžia pareiškėjui, kadangi neatitinka Standarto reikalavimų.
Per savo ilgametę tarnybą D. Čekauskas yra užėmęs įvairias atsakingas pareigas Lietuvos kalėjimų tarnyboje.
Savo iniciatyva jis yra aktyvus Norvegijos Karalystės finansuojamo projekto „Lietuvos bausmių vykdymo kokybei gerinti“ dalyvis, o 2015 m. buvo komandiruotas į Arupsgate ir Sandaker pusiaukelės namus Norvegijos Karalystėje tobulinti kvalifikacijos, siekiant konsultuoti Pravieniškėse steigiamų pusiaukelės namų personalą.
2022 m. Norvegijos Karalystės specialistai ir pareigūnai galutinai parengė D. Čekauską kaip Dinaminio saugumo modelio taikymo instruktorių.
D. Čekauskas turi papildomą kompetenciją, kuri Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme 5.3. ir 5.10. yra tiesiogiai susijusi su Dinaminio saugumo modelio taikymu, kuriam vykdyti jis kaip instruktorius turi keturis pažymėjimus.
Tačiau Atrankos komisija neatsižvelgė į tai, kad D. Čekauskas turi specialiąją Dinaminio saugumo modelio instruktoriaus kvalifikaciją bei penkerių metų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko patirtį, kurių atranką laimėjęs kandidatas neturi.
Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į galimus procedūrinius pažeidimus. Atrankos komisijos pirmininkas klaidingai pristatė kandidatus, teigdamas, kad abu jie turi vadovavimo patirties, nors realiu vadovu yra dirbęs tik D. Čekauskas, o minint didelę ir išskirtinę pareiškėjo darbo patirtį bausmių vykdymo sistemoje, viena Atrankos komisijos narė į tai atsakė, kad tai „kaip užsistovėjęs vanduo“ ir nieko nereiškia, tokiu būdu sąmoningai nesilaikydama Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 46 punkto reikalavimo.
Teismas ištyręs bylą ir išklausęs garso įrašą nurodė, kad Aprašo 50 punktas nustato, kad kiekvienas Atrankos komisijos narys pretendentų atsakymus į visų atrankos komisijos narių klausimus pagal Aprašo 46
punkte nustatytus kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų.
Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, Atrankos komisijos nariai pildo Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę.
Pasibaigus pokalbiui su atrankoje dalyvavusiais pretendentais, atrankos komisijos nariai turi pateikti motyvuotus siūlymus vertinant kiekvieno pretendento tinkamumą (Aprašo 51 punktas).
Aptartas teisinis reglamentavimas įpareigoja komisijos narius ne tik užpildyti pretendentų vertinimo lenteles su balais, bet ir teikti savo motyvuotus siūlymus dėl pretendentų tinkamumo pareigoms, atitinkamai įvertinant Statuto 27 straipsnyje bei Aprašo 46 punkte įtvirtintus atrankos kriterijus.
Be to, įvertinant pretendentų atsakymus į klausimus, suteikiant atitinkamą balą nuo 1 iki 10, turi būti vertinami pretendentų atsakymai į visus komisijos narių klausimus, o ne tik į lentelę pildančio komisijos nario klausimus, atitinkamai pagal vertinimo skalėje nustatytus kriterijus 1–2 balą skiriant tik kai visiškai nepateikiamas atsakymas į klausimus, t. y., kai pretendentas tyli, sako, kad nežino atsakymų, nesugeba atsakyti, arba atsakymai yra nesusiję su klausimais; 3–4 balus skiriant, kai atsakymai į daugumą klausimų yra neišsamūs, nekonkretūs; 5–6 balus skiriant išsamiai, konkrečiai atsakius į pusę klausimų; 7–8 balus skiriant išsamiai, konkrečiai atsakius į daugiau nei pusę (apie 60–70 proc.) klausimų; 9–10 balus skiriant išsamiai, konkrečiai atsakius į visus klausimus.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, padarė išvadą, kad Atranka neatitiko Aprašo reikalavimų.
Iš Atrankos garso įrašo nėra pagrindo pripažinti, kad pretendentai buvo įvertinti (ir atskirai, ir visumoje / kompleksiškai) pagal Aprašo 46 punkte įtvirtintus atrankoje dalyvaujančių pretendentų vertinimo kriterijus – profesionalumo, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant tam tikras pareigas, turimą kvalifikaciją būtiną naujoms pareigoms eiti.
Iš garso įrašo nustatyta, kad Komisijos narys, atsakingas už personalą tik bendrai pristatė pretendentų darbo stažą, vadovavimo patirtį, tarnybos vertinimą, dalyvavimą kvalifikacijos kėlime.
Bendras nurodymas, kiek kartų kiekvienas pretendentas dalyvavo kvalifikacijos kėlime, nekonkretizuojant, kokiose kvalifikacijos kėlimo priemonėse asmuo dalyvavo ir neaptariant, kokią konkrečiai kvalifikaciją įgijo, susijusią su siekiamomis užimti pareigomis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo tinkamai įvertinta asmens kvalifikacija. Tuo labiau, kad kvalifikaciją sudaro ne tik dalyvavimas tam tikruose kursuose, bet ir bendrai įgytas išsilavinimas.
Atsakovo argumentai, kad Atrankos metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė prisistatyti bei, kad visa medžiaga apie pretendentus Komisijos nariams buvo pateikta susipažinti iš anksto, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai savaime laikytina tinkamu patirties ir kompetencijos įvertinimu, kadangi įvertinimas iš esmės turėjo būti išdėstytas konkrečiuose, argumentuotuose Komisijos narių motyvuose po pretendentų atsakymų į klausimus.
Iš Atrankos garso įrašo (2 val. 7 min. iki 2 val. 29 min.), kuriame pagal Aprašo reikalavimus Komisijos nariai turėjo pateikti motyvuotus siūlymus dėl pretendentų tinkamumo pareigoms, atitinkamai įvertinant Statuto 27 straipsnyje bei Aprašo 46 punkte įtvirtintus atrankos kriterijus, nustatyta, kad toks vertinimas negali būti pripažįstamas motyvuotu, sudarantis pagrindą pripažinti, kad visi Komisijos nariai pateikė aiškius, konkrečius motyvus, kas lėmė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pripažintas tinkamiausiu pareigoms.
Iš esmės buvo tik abstrakčiai vertinami atsakymai į Komisijos narių klausimus. Bendrai apie pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį buvo pasisakoma, kad jie abu lygiaverčiai kandidatai.
Po pokalbių su atrankos dalyviais kiekvienam nariui atskirai pasisakant dėl kiekvieno atrankos dalyvio buvo vertinami atsakymai į užduotus klausimus: „atsakė išsamiai, konkrečiai“, „į pusę mano klausimų atsakė“, „silpnos žinios“, „gera komunikacija“, „atsakė išsamiai, konkrečiai“.
Kaip buvo nurodyta, Aprašo 50 punktas nustato, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų atsakymus į visų atrankos komisijos narių klausimus pagal Aprašo 46 punkte nustatytus kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.
Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, atrankos komisijos nariai pildo Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę.
Taigi individualaus vertinimo lentelė pildoma po to, kai yra atliktas įvertinimas ir pagal Aprašo 46 punkto kriterijus, o ne tik pagal dalyvio pateiktus atsakymus į komisijos narių klausimus.
Pažymėtina, kad nors vertinimo skalėje yra numatomos tokios formuluotės kaip „išsamiai, konkrečiai atsako į daugiau nei pusę klausimų“ ir individualaus vertinimo lentelė pildoma atsižvelgiant į šią skalę, negalima šio vertinimo modelio aiškinti taip, jog vertintinas išimtinai tik atrankos dalyvių atsakymų į komisijos narių užduotus klausimus išsamumas, atsakytų klausimų skaičius.
Kaip ir buvo minėta, Aprašo 50 p. numato, kad atsakymai į komisijos narių klausimus vertinami individualiai parenkant balus, bet neeliminuojant, o inkorporuojant 46 punkte nustatytus kriterijus.
Iš bylos medžiagos nėra įmanoma nustatyti, kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Aprašo 46 punkte numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate.
Teismas, išklausęs Atrankos garso įrašą ir išanalizavęs visą bylos medžiagą, nenustatė, kad Komisijos nariai aparė šiuos esminius su vertinimu susijusius aspektus. Nors Aprašas įpareigoja tai įvertinti motyvuotai.
Remdamasis šiais duomenimis teismas, nustatė, kad viena Komisijos narė pareiškėjo pokalbį įvertino 1,5 balo. Pažymėtina, kad pagal vertinimo skalėje nustatytus kriterijus 1–2 balas skiriamas tik tada, kai pretendentas visiškai nepateikia atsakymų į klausimus, t. y., kai pretendentas tyli, sako, kad nežino atsakymų, nesugeba atsakyti, arba atsakymai yra nesusiję su klausimais.
Iš Atrankos garso įrašo (iki 50 minutės) nėra pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo vertinimu, kas reikštų, kad pareiškėjas visiškai neteikė atsakymų į klausimu.
Dar kartą pažymėtina, kad Komisijos narys pagal Aprašą turi įvertinti ne tik atsakymus į jo pateiktus klausimus, bet į visų Komisijos narių pateiktus klausimus.
Taipogi, 5–6 balai skiriami išsamiai, konkrečiai atsakius į pusę klausimų.
Atrankoje dalyvavo 9 komisijos nariai, kurie pretendentams uždavė po du klausimus, taigi pretendentams viso buvo užduota 18 klausimų.
Komisijos nariai skirdami pareiškėjui 6 balus nemotyvavo, kad pareiškėjas atsakė tik į pusę komisijos narių klausimų (9 klausimus). Iš garso įrašo nenustatyta, kad Komisijos nariai pareiškėjui būtų uždavę nors vieną tikslinantį klausimą, jeigu jis nepilnai atsakinėjo į pateiktus klausimus.
Teismas pareiškę, kad toks vertinimas, kuris išreikštas tik galutiniu Komisijos nario pateiktu pretendento vertinimo balu, jo išsamiai nemotyvavus, negali būti pakankamas pagrindas Atranką pripažinti teisėta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Atrankos komisija nesilaikė Aprašo 46 punkto ir 50 punkte bei 51 punkte nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų, o Atrankos rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą ir esminius procedūrinius Apraše nustatytus reikalavimus, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisininkė O. Strazdę komentuodama bylą sakė: „Teismas aiškiai konstatavo, kad sprendimai Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo priimti pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus ir principus, bei aiškiai pasakė, kad skaidrumas yra ne formalumas, o teisinė pareiga.
Teismas atskleidė, kad vykdant atranką nebuvo įvertinti visi teisės aktuose numatyti privalomi vertinimo kriterijai, nepateikta motyvuotų vertinimų ir balų pagrindimo, neaišku, kokią įtaką galutiniam rezultatui turėjo atskiri kriterijai, vertinimo skalė taikyta nepagrįstai, pažeisti objektyvumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.
Tai yra ne tik laimėjimas konkrečioje byloje, bet ir visų profesinių sąjungų, kovojančių, kad sprendimai viešajame sektoriuje būtų priimami skaidriai ir teisėtai, pergalė“.
Visą bylą skaityti paspaudus nuorodą.