Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko
darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi
kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe –
visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse. VDI nori
įspėti apie realius darbo aukštyje pavojus, ir ypač statybų sektoriuje, kur tokių atvejų skaičius iš
tiesų kelia nerimą.
LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pastebi, kad vos prieš savaitę, t. y.
lapkričio 9 d., įvykęs nelaimingas atsitikimas vėl suaktualino ir iškėlė opią problemą – saugos
reikalavimų nesilaikymą statybvietėse. Šįkart skaudi, mirtimi pasibaigusi nelaimė darbe pasiekė
iš Plungės – iš maždaug 4 m nukritęs vyras užsimušė vietoje. Apmaudu, tačiau darbuotojai
neretai per neatsargumą ir aplaidumą moka didžiausią galimą kainą.
VDI vadovas J. Gricius atkreipia dėmesį, kad darbdavys, vykdydamas pareigas, numatytas LR
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnyje ir 22 straipsnio 3 dalyje bei Darbo
įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, vertina riziką, taip pat įgyvendina priemones,
užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai. Taigi siekdamas šio tikslo
darbdavys privalo parinkti tinkamiausius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias
darbo sąlygas. Akcentuotina, kad saugos priemonės turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį
ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.
Statybvietėse grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė, juolab kai darbuotojui, vykdančiam
statinio techninę priežiūrą ar aptarnaujant aukštyje esančią įrangą, tenka kilti net į keliasdešimt
metrų siekiantį aukštį. Taigi būtina prisiminti, kad darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų
saugos ir sveikatos politikos pagrindiniais principais ir tikslais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta
įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimas.
„Tokių – kritimo iš aukštai – atvejų, kurie žaloja žmones arba lemia žūtis, nepavyksta išvengti, ir
jie kartojasi, nepaisant įspėjimų, saugos rekomendacijų ir nuolat viešinamos statistikos, – sako
J. Gricius. – Rizikuoja tiek darbuotojai, kurie praranda sveikatą ar net gyvybę, tiek darbdaviai,
nesilaikydami elementariausių saugos nurodymų. Juk kartais, gavus išvadas, kad, pavyzdžiui,
buvo siekta kuo skubiau baigti darbus, tad į būtinybę prisirišti saugos diržais pažiūrėta pro
pirštus, ir dėl to žymiai pakenkus sveikatai, atima žadą – visos rizikos lieka antrame plane.“
Anot LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, rizikų statybų sektoriuje toli ieškoti
nereikia, tad čia darbų saugos reikalavimai turėtų būti ypač griežtai kontroliuojami. Užtenka
labai paprastų priemonių, viena jų – dar prieš atliekant darbus įvertinti jų sudėtingumą, nustatyti
pavojus ir galimas rizikas. Tačiau tokiu atveju ne mažiau svarbus veiksnys – paprasčiausia
savimonė: tokiems atvejams užkardyti būtina pasitelkti vidinius įmonės resursus – atsakingus
specialistus, ne tik išorės pagalbą, kuri nebūtinai yra susipažinusi su veiklos ir vykdomų darbų
specifika. Apie darbdavio atsakomybes jau kalbėta, tačiau reikia nepamiršti ir žmogiškumo, ne
tik laikytis numatytų atlikti darbų grafiko – nes, kaip matome, sutaupyta minutė neretai –
prarasta gyvybė, o darbuotojo sveikata, jo gyvybė ir sauga pirmiausia – darbdavio rankose.
„Nuolat kalbame, kad netoleruojame tokių atvejų, ir primename mūsų tikslą išvengti bet kokių
nelaimingų atsitikimų darbe, taigi ne tik kalbame apie tai, teikiame rekomendacijas, bet ir
įvairiomis formomis konsultuojame“, – pabrėžia VDI vadovas, ragindamas kalbėti darbdavius
su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, nepaliauti akcentuoti jiems apie darbų
saugą, kartu primindamas apie būtinybę suteikti darbuotojams visas būtinąsias saugos priemones.
VDI vadovas akcentuoja ir pačių darbuotojų neatsakingumą – dažnai nesaugūs ir pačių
darbuotojų veiksmai darbo vietose lemia skaudžius nelaimingus atsitikimus, tokie – dėl
neatsargumo – nelaimingi įvykiai siekia daugiau nei trečdalį visų atvejų.
Kaip jau minėta, statybų sektorius – ypač jautri ekonominės veiklos rūšis, šiame sektoriuje
mirtinų atvejų skaičius nekinta jau keletą metų iš eilės, ir tendencijos, deja, ne optimistinės.
Pavyzdžiui, palyginti 2020–2023 m. tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1–lapkričio 13 d., 2020
m. užregistruota 19 sunkių ir 4 mirtini, 2021 m. – 23 sunkūs ir 8 mirtini, 2022 m. – 21 sunkus ir
4 mirtini, 2023 m. – 16 sunkių ir 6 mirtini, o metai dar nesibaigė.
Kalbant apskritai apie bendrąsias, ne tik statybų sektoriaus tendencijas, visų ekonominės
veiklos rūšių nukritimų iš aukštai rodmenys – pernelyg dideli ir, deja, jie svyruoja ne „mažėjimo
tvarka“. 2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota 116, iš jų, nukritus iš aukštai darbo
vietoje, – net 45. 2021 m. sunkių nelaimingų atsitikimų registruota 115, ir 31 iš jų – nukritimas iš
aukščio. Šiokį tokį mažėjimą 2021 metais vėl pakeitė įprastinės tendencijos – 2022 m.
nelaimingų atsitikimų fiksuota 121, ir net 41 – nukritimas iš aukščio. Šiais metais tokių atvejų –
nelaimingų atsitikimų darbe – skaičius, tiesa, dar nesibaigus metams, taip pat įspūdingas – net
100 atvejų, iš kurių 26 – nukritimai iš aukštai.
Pasibaigę mirtimi atvejai – taip pat svyruoja: 2020 m. – 33 (7 nukritimai iš aukštai), 2021 m. –
46 (10 nukritimų iš aukštai), 2022 m. – 31 (7 nukritimai iš aukštai), 2023 m. kol kas – 24 (7
nukritimai iš aukštai).
„Akivaizdu, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – vis dar didelis, ir LR įmonėse VDI
nuolat akcentuojamai kritimo iš aukščio prevencijai vis dar nėra skiriamas pakankamas
dėmesys“, – pabrėžia LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius.
VDI vadovas nori atkreipti darbdavių, ypač veiklą vykdančių statybos srityje, bei statytojų
(užsakovų) dėmesį į pareigą užtikrinti, kad statybvietėje, kai darbus vykdo daugiau nei vienas
rangovas, būtų paskirtas saugos ir sveikatos koordinatorius, kurio pareiga, pastebėjus, kad
statybvietėje nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir dėl to kyla pavojus
darbuotojų arba (ir) savarankiškai dirbančių asmenų saugai ar sveikatai, nedelsiant sustabdyti
konkrečius darbus, o jei tai nevykdoma – pranešti VDI. Kita vertus, pagal įstatymo
reikalavimus, pats darbuotojas turi absoliučią teisę atsisakyti dirbti nesaugiai ir kreiptis
pagalbos į VDI, jei darbdavys į jo prašymus nereaguoja.
Siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, VDI yra parengusi metodines
rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Šios rekomendacijos paskelbtos VDI interneto
svetainėje www.vdi.lt – Statybų rangovo vadovas. Taip pat dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad
Inspekcija nuolat konsultuoja darbdavius ir darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais toliau nurodytais kontaktais.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".