Žalioji ekonomika – kaip padaryti ekonomiką tvaresne ir kokios yra rizikos darbuotojams?

2021 m. spalio 28-31 d. Italijos mieste Paestum įvyko Europos darbuotojų atstovavimo centro seminaras ,,Žalioji ekonomika – kaip padaryti ekonomiką tvaresne ir kokios yra rizikos darbuotojams?”

Žalioji ekonomika atneš daug naujovių ir pokyčių iki 2050 m. Numatoma, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui (iki 2050 m.), o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Klimato kaita gali kenkti sveikatai, todėl susirūpinti verta tuojau pat ir pradėti veikti. Profesinės sąjungos Europoje turi turėti viziją dėl žaliosios ekonomikos. Šioje vizijoje žmogus turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį – apie tai diskutavo seminaro dalyviai.

Kaip įtakoti vartotojus, kad jie būtų suinteresuoti vartoti ekologišką produkciją ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą? Ekologiškos produkcijos ženklinimas ir mokymai gali pagelbėti vartotojui susiorientuoti. Žaliojoje ekonomikoje gali būti mokymai apie sveiką gyvenseną, elgseną, vartojimą, biologinius dalykus, žiedinę ekonomiką ir t.t. Kas turi būti padaryta, kad mūsų ekonomika būtų tvari? Šiandien uždaromos kenksmingos įmonės be alternatyvos. Pieš kurį laiką Prancūzijoje buvo auginami cukriniai runkeliai, naudojant trašas. Siekiant ekologiškos gamybos buvo nuspręsta atsisakyti cukrinių runkelių gamybos ir importuoti cukrų. Tačiau cukrus buvo importuojamas iš tokių šalių, kur auginant cukrinius runkelius buvo pasitelkiamas vaikų darbas. Lenkijoje darbo vietos buvo sunaikintos staiga, kai buvo uždaryta anglies kasyba.

Seminare buvo organizuota apskritojo stalo diskusija ,,Žmogiškasis kapitalas – centrinis faktorius transformacijos procese; darbuotojų mokymas naujiems žaliems darbams ir naujos galimybės naujų įgūdžių mokymuisi”, kurioje dalyvavo LPS ,,Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch (nuotraukoje dešinėje). Ji atskleidė, kad profesinės sąjungos nariai mielai mokosi naujų įgūdžių, profesijų ir t.t. tik tam reikia finansavimo. Iki šiol profesinės sąjungos gavo Europos socialinio fondo paramą mokymams, tačiau 2021 m. tokia parama nebuvo skirta. Ansčiau skirtos paramos skyrimas mokymams buvo susijęs su ,,de minimis”, kas labai ribojo darbuotojų mokymus. O skiriamas 0,6 proc. Fizinių asmenų pajamų mokestis profesinėms sąjungoms nėra pakankamas. Darbuotojai turi teisę dalyvauti mokymuose ir seminaruose net ir ne savo laisvalaikio ar apmokamų atostogų metu, o taip, kaip tai numato Lietuvos įstatymai.

Deja, bet organizuojant darbuotojų mokymus susiduriama su darbdavių nenoru įgyvendinti Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 168 str. Akivaizdus pavyzdys, kai š.m. spalio 14-16d. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas” ir Europos darbuotojų atstovavimo centras organizavo tarptautinę konferenciją ,,Tolesnis Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas. Minimalus darbo užmokestis, sustiprinta jaunimo garantija” Vilniuje į kurią pakvietė dalyvauti ,,DEPO” profesinės sąjungos pirmininkę iš Panevėžio. Tačiau darbdavys nesudarė sąlygų darbuotojai mokytis, neišleido jos į konferenciją. Darbdavys nepagrįstai netenkino darbuotojos prašymo ir nepagrįstai apribojo darbuotojos teises, kurios numatytos LR Darbo Kodekse ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.