Spausdinti

rimt medal

2019 m. vasario 18 d. už drąsą ir pasiaukojimą, ginant Lietuvos Valstybę Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis apdovanojo Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkės pavaduotoją, Rimtautą Ramanauską Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. Apdovanojimo ceremonija vyko Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje.

Šis medalis buvo įsteigtas 1928 m., o pirmasis juo apdovanotas buvo pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, atvedęs Lietuvą į Nepriklausomybę.

Rimtautas Ramanauskas gimė tremtinio šeimoje. Jo tėvelis Stanislovas Ramanauskas, gimęs 1931 metais sausio 08 d., kartu  su tėvais ir jaunesniu broliu 1941 birželio 14 d. buvo ištremtas į Altajaus kraštą į Rodensko rajoną.

Senelis Konstantinas Ramanauskas nepriklausomoje Lietuvoje užėmė Semeliškių valsčiaus Beižonių seniūno pareigas. 1941 metais gegužės 16 d. jis Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje atskirtas nuo šeimos ir išgabentas iš Lietuvos.

Tėvelis Stanislovas Ramanauskas 1946 metais pabėgo iš tremties į Lietuvą. Pagal pabėgimo nuorodas po to iš Altajaus krašto pabėgo dar keturios šeimos. 1947 m. buvo sulaikytas ir nuteistas trejiems metams kalėti Lukiškių kalėjime ir trejiems metams priverstinų darbų, tiesiant Baikalo-Amūro geležinkelį. Atlikus šią bausmę gražintas į tremties vietą. Į Lietuvą  sugrįžo 1959 metais.

1984 metais Rimtautas Ramanauskas užbaigęs Beižonių aštuonmetę mokyklą, įstojo į Elektrėnų profesinio mokymo centrą. 1988 metais baigė mokytis ir pradėjo dirbti Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose.

Prasidėjus M. Gorbačiovo „perestroikai“ Rimtautas Ramanauskas kartu su kitais Elektrėnuose esančiais  bendraminčiais pradėjo patriotinę visuomeninę veiklą. 1989 metais Lietuvos darbininkų sąjungoje (nuo 2002 metų Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“). Atsikūrus Lietuvos Šaulių sąjungai Rimtautas Ramanauskas dar 1989 m. rudenį pradėjo kurti Šaulių sąjungos Elektrėnų kuopą. Steigiamasis susirinkimas vyko 1990 metais kovo mėn. Elektrėnų profesinio mokymo centro aktų salėje. Įkuriant šaulių kuopą dalyvavo Kauno rinktinės štabo viršininkas Liutauras Trumpulis, Centro valdybos atsakingas sekretorius Stasys Ignatavičius.

Kuopos vadu išrinktas Gintautas Bliujus, o štabo viršininku - Rimtautas Ramanauskas.

Prasidėjus 1991 m.sausio įvykiams R.Ramanauskas ir keletas kitų Lietuvos darbininkų sąjungos Elektrėnų skyriaus narių atvyko į Vilnių ginti Aukščiausiosios Tarybos (AT) pastato. 

1991 metų kovo viduryje R.Ramanauskas, gavęs įsakymą, kartu su Elektrėnų kuopos šauliais nuvyko į Vilnių saugoti  Aukščiausiąją Tarybą. 1991 metais gegužę saugojo Vilniuje vykusio išeivijos lietuvių suvažiavimą. Rugpjūčio „pučo” metu Elektrėnų kuopos šauliai kartu su Savanoriška krašto apsauga turėjo bendrą štabą, kurio narys R.Ramanauskas koordinavo bendrus veiksmus, rinko informaciją apie magistrale Kaunas-Vilnius judantį TSRS armijos transportą, kartu su policija palaikė tvarką gatvėse, vykdė savivaldybės pastato, tarpmiestinio telefono ryšio-pašto skyriaus apsaugą, budėjo nurodytuose objektuose Pasaulio lietuvių žaidynių metu kartu su vidaus reikalų pareigūnais.

Pasibaigus kovoms už Lietuvos Nepriklausomybę Rimtautas Ramanauskas aktyviai įsijungė į kovą, ginant darbuotojų teises, tapdamas aktyviu profesinės sąjungos nariu.

Savo pasirinkimą Rimtautas Ramanauskas aiškina taip: Dalis žmonių gynė Tėvynę, o kita dalis, pasinaudodama situacija, verslą suko, greitai praturtėjo. Dabar jie be sentimentų užima versle pareigas, auklėja vaikus. Tačiau dabar patriotizmas nėra tas arkliukas. „Aš sėkmingas, aš gyvenu šia diena, man į viską nusispjaut, aš turtingas, aš galingas“, - štai toks mąstymas dominuoja. Ir taip mąstantys žmonės ateina į valdžią, tampa Seimo nariais ir valdo Lietuvą. Vertybės labai keičiasi. Mus tėvai auklėjo puoselėdami visai kitas vertybes. Mes kaip tik tikėjomės šalies, kurioje ne materialinė gerovė būtų svarbiausia, bet turim, ką turim. 

Aš dirbu profesinėje sąjungoje. Lieku ištikimas priesaikai, tik dabar ginu Tėvynę nuo vidaus priešų. To, kas vyksta Lietuvoje, „gerai“ nepavadinsi. Darbo kodeksas nepalankus žmogui, didžiulė emigracija – išvyko apie 900 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos piliečių. Jei valstybėje viskas būtų gerai, tai piliečiai nebėgtų, tačiau juos iš čia veja maži atlyginimai".

Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkė Kristina Kriupavičienė džiaugiasi aukštu savo pavaduotojo įvertinimu.

Mūsų organizacijai yra didelė garbė, kad mūsų gretose yra tokie drąsūs žmonės kaip Rimtautas Ramanauskas, nebijoję paaukoti savo gyvybės už Lietuvos valstybės ir jos žmonių laisvę. Dabar tokia drąsa ir pasiaukojimas labai reikalingi ginant Lietuvos darbuotojų teises,- pažymėjo Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Nuotraukoje viršuje Rimtautas Ramanauskas su savo seserimi Ramute Nesteroviene, kuri taip pat buvo karė - savanorė, o dabar yra Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" narė.

rimt karobl

rimt med 1