Spausdinti

geguzes 1 du

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė Gegužės 1-osios proga kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Jo Ekscelencijai Gitanui Nausėdai

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

 

Dėl Gegužės 1-osios reikalavimų

 

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2020 m. gegužės 1 d. minės Tarptautinę darbo ir darbininkų globėjo Šv. Juozapo dieną, pravažiuodami automobilių kolona per Vilnių, ir surengs piketus prie 12.15 – 12.35 val. prie Seimo, 12.40 val.-13.00 val. prie Vyriausybės rūmų, 13.05 val.- 13.25 val. prie Prezidentūros, 13.35 val- 14.00 val. prie Lietuvos liberalų sąjūdžio ir TS-LKD būstinių J.Jasinskio g. Nr.17.

1886 m. Čikagoje gegužės 1 d. prasidėjo streikas, kuris virto daugiatūkstantine demonstracija, reikalaujančią 8 valandų darbo dienos, kurią išvaikant žuvo protestuojantys darbuotojai. Vėliau ši diena tapo tarptautine darbuotojų solidarumo diena, o 1955 m. Romos popiežius Pijus XII paskelbė Gegužės 1-ąją darbininkų globėjo Šv.Juozapo diena.

Tuomet buvo sakoma, kad siūlymas įteisinti 8 val. darbo dieną yra neįgyvendinamas populizmas, kuris sužlugdys ekonomiką ir pablogins darbuotojų gerovę. Tačiau tai nepasitvirtino ir XX amžiuje 8 valandų darbo diena tapo norma.

Deja, nepaisant, kad atsirado naujos technologijos, smarkiai padidinusios darbo našumą, XXI amžiuje darbuotojai verčiami dirbti vis daugiau.

Lietuvos darbuotojai vėl kaip prieš šimtą metų turi kovoti už teisę dirbti aštuonias valandas per dieną ir gauti teisingą atlyginimą, kuris leistų oriai gyventi Lietuvoje, nedirbant 10 -12 val. per dieną.

Lietuva pagal viršvalandinį darbą pirmauja Europoje! Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atskleidė, kad Lietuvos darbuotojai dirba apie 400 val. per metus daugiau nei vokiečiai. Tačiau dažnai Lietuvos darbuotojai už viršvalandinį darbą negauna įstatymais nustatyto užmokesčio ir dirba daugiau nei rodo oficiali statistika.

Neretai dalis dirbtų viršvalandžių neparodomi darbo laiko apskaitoje.

Dažnai darbdaviai nustato darbuotojams tokias aukštas išdirbio normas, kad retas darbuotojas sugeba jas įvykdyti, dirbdamas 8 valandas per dieną. Daug Lietuvos darbdavių vietoj to, kad keltų atlyginimus, augant pelnams ir pragyvenimo kainų lygiui, siūlo darbuotojams dirbti viršvalandžius.

Koronaviruso pandemija parodė, kad svarbu saugoti darbuotojų sveikatą. Nuolatos dirbdami viršvalandžius darbuotojai pervargsta, todėl nusilpsta jų imuninė sistema, jie greičiau suserga ne tik gripu, bet kitomis ligomis.

Lietuvos psichinės sveikatos centras atskleidė, kad 2017 metais net 20% darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų turi psichinių sutrikimų. Tai sudaro apie 240 000 iš 1.4 mln. visų Lietuvos darbuotojų. Dėl nedarbingumo jie nedirba 10 dienų per mėnesį.

Didžioji psichinių sutrikimų dalis susijusi su darbu, dirbant viršvalandžius: persidirbimas darbe, nebuvimas šeimoje, mažos pajamos, kurios verčia dirbti viršvalandžius.

Valstybė turi varžyti neprotingą dalies darbdavių norą versti darbuotojus dirbti viršvalandžius, nes tokie darbuotojai dažniau daro klaidas ir suserga, greičiau netenka nedarbingumo ir anksčiau miršta, nei darbuotojai, dirbantys 8 valandas per dieną. Pastovus viršvalandinis darbas ilgainiui atneša didelius nuostoliai pačiam verslui ir yra didelė finansinė našta valstybės socialinėms programoms. Kuo daugiau viršvalandžių, tuo daugiau susirgimų.

Lietuvos BVP vienam gyventojui yra toks pat kaip Estijoje ir sudaro 80% Europos Sąjungos vidurkio, tačiau vidutinis atlyginimas Lietuvoje tėra 45% Europos Sąjungos vidurkio ir daugiau nei 300 eurų mažesnis nei Estijoje!

Darbdaviai gali didinti savo darbuotojams atlyginimus. Pernai Lietuvos įmonių nepaskirstytas pelnas sudarė 5 mlrd. eurų, tačiau jį sukūrusių darbuotojų atlyginimai beveik nepadidėjo, o jų pajamos išaugo dažnai tik dėl viršvalandinio darbo.

Todėl reikalaujame, kad už viršvaladinį darbą turi būti apmokama dvigubai, kaip tai daroma daugelyje Europos šalių ir kaimyninėje Latvijoje, kad darbdaviams apsimokėtų įdarbinti naujus, o ne apkrauti papildomu darbu jau dirbančius darbuotojus.

Tą reikia daryti kuo greičiau, nes dėl koronaviruso pandemijos daug darbuotojų neteko darbo. Lietuvos ūkiui atsigaunant dalis darbdavių vėl bandys versti savo darbuotojus dirbti dar ilgiau ir blogesnėmis sąlygomis, gąsdindami juos išaugusiu bedarbių skaičiumi.

Minėdami Tarptautinę darbo ir darbuotojų globėjo Šv.Juozapo dieną reikalaujame:

Teisingo atlyginimo už 8 val. dienos darbą, leidžiantį oriai gyventi ir gauti orią senatvės pensiją.

Dvigubinti apmokėjimą už viršvalandžius.

Užtikrinti saugias darbo sąlygas, aprūpinant darbuotojus visomis reikalingomis darbo saugos priemonėmis.

Stiprinti, o ne „optimizuoti“ t. y. mažinti, viešąjį sektorių, kuris atskleidė savo svarbą koronaviruso pandemijos metu.

Remti socialinį dialogą įmonių, regionų ir valstybės lygiu. Nepriimti įstatymų, kurie nebuvo aptarti Trišalėje taryboje. Steigti Trišales tarybas regionuose. Keisti įstatymus, kurie trukdo profesinių sąjungų veiklai. Didinti darbdavių atsakomybę už trukdymą darbuotojams jungtis į profesines sąjungas ir psichologinį smurtą.

Kuo skubiau Seimui patvirtinti Vyriausybės parengtą papildomų socialinių priemonių paketą, kuris gyventojams ir darbdaviams padės greičiau atsitiesti po karantino.

Atmesti liberalų ir TS-LKD pasiūlymus, kurie pasinaudodami koronaviruso pandemija, nori pabloginti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas ir paversti Tarptautinę darbo ir darbininkų globėjo Šv. Juozapo dieną eiline darbo diena.

Aprūpinti darbu pirmiausia Lietuvos darbuotojus. Darbuotojų iš užsienio įdarbinimas turi būti išimtis, apsiribojant tik aukštos kvalifikacijos specialistais, kurių Lietuvoje nėra, kol Lietuvoje nedarbo lygis nenukris iki 4%.

Vadovautis solidarumo principais, įrašytais į Europos socialinių teisių ramstį, kurie užtikrina teisingas darbo ir apmokėjimo sąlygas, socialinės apsaugą ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir tinkamai finansuoti socialinę apsaugą bei viešąjį sektorių.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė

 

 

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar