Spausdinti

prez krup virt

2020 m. lapkričio 18 d. įvyko virtualus Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su profesinių sąjungų atstovais, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.

Prezidentas G.Nausėda atskleidė, jog susitiko tam, kad sužinotų profesinių sąjungų nuomonę apie svarbius darbuotojams klausimus prieš patvirtinant naują Vyriausybę. Prezidentas pareiškė tikintis, kad jo idėjos dėl Gerovės valstybės kūrimo ir socialinės nelygybės mažinimo ras atgarsį naujos Vyriausybės programoje.

Jis pareiškė, kad ragins ministrus stiprinti socialinį dialogą ir regionų savarankiškumą. Prezidentas paprašė įvertini buvosios Vyriausybės darbą ir paklausė ko profesinės sąjungos tikisi iš naujos Vyriausybės.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pasidžiaugė, kad Prezidentas supranta socialinio dialogo svarbą, be kurio sukurti Gerovės valstybę yra neįmanoma. Ji atkreipė dėmesį, kad pandemija parodė, jog tokia svarbi problemų sprendimo priemonė kaip socialinis dialogas regionuose beveik nevyko. Todėl norint daugiau teisių suteikti regionams būtina ten sustiprinti socialinį dialogą.

K.Krupavičienė pripažino, kad buvusi Vyriausybė padarė pažangą stiprinant socialinį dialogą. Buvo sudarytos Nacionalinė ir šakų kolektyvines sutartys, kurios pagerino darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, tačiau privačiame sektoriuje padėtis yra prasta ir Lietuva pagal kolektyvinių sutarčių sudarymą užima paskutiniąsias vietas Europos Sąjungoje.

Lietuvoje profesinių sąjungų teisės dar nėra užtikrintos. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė atkreipė dėmesį, kad profesinių sąjungų galimybes atstovauti savo narius riboja konfidencialumo sutartys, kurias darbuotojus verčia pasirašyti darbdaviai. Šiose sutartyse darbuotojai yra įpareigojami slėpti bet kokias negeroves vykstančias jų darbo vietose.

Ji atskleidė, kad svarstant Ateities DNR planą, kuris yra labai svarbus Lietuvos darbuotojams, profesinės sąjungos yra nelygiaverčiai partneriai, turintys tik patariamąjį balsą, todėl nebuvo atsižvelgta nei į vieną profesinių sąjungų pasiūlymą.

Pavyzdžiui, Ateities DNR plane neatsirado vietos Greitosios medicininės pagalbos vairuotojų perkvalifikavimui į paramedikus, nors artimiausiu metu šie nebegalės dirbti, jei neturės šios kvalifikacijos.

Prezidentas G.Nausėda pasakė, kad būsimus ministrus įspės, jog socialinis dialogas valdant naujai Vyriausybei turi būti ne silpnesnis nei buvusios Vyriausybės laikais.

Jis pažymėjo, kad jo teiktas Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris užtikrins didesnes galimybes laimėti konkursus įmonėms, kuriose vyksta socialinis dialogas, baigia praeiti visas būtinas procedūras ir artimiausiu metu Seime bus priimtas.

Prezidentui paklausus apie problemas, kylančias kovojant su Covid -19 pandemija, K.Krupavičienė atskleidė, kad pirmosios pandemijos bangos metu profesinės sąjungos daug bendravo su valstybinėmis institucijomis, kad darbuotojams, ypač medikams, būtų užtikrintos saugios darbo vietos, apmokėjimas už prastovas, darbo paieškų išmokos. Dabar atėjus antrai pandemijos bangai darbuotojai susirūpinę ar šios priemonės Covid -19 poveikiui susilpninti veiks toliau.

Kalbant apie Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą K.Krupavičienė pareiškė, kad Lietuvos profesinės sąjungos palaiko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) pasiūlymą nustatyti MMA, kuris būtų ne mažesnis nei 50% šalies vidutinės darbo užmokesčio (VDU) dydžio.

Ji atkreipė dėmesį, kad dar per didelę dalį VDU sudaro priedai už viršvalandžius, kurie iškraipo statistiką ir parodo pagražintą darbuotojų padėtį. Lietuvoje darbuotojai dirba daugiausiai viršvalandžių, o skurdas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Didelė problema yra darbo krūviai, kurie yra per dideli ir ne tik alina darbuotojus, bet ir kenkia darbo kokybei. Ypač tai pasireiškia mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė paragino sudaryti Nacionalinį susitarimą ne tik dėl švietimo reformos, bet ir Nacionalinį susitarimą skurdui mažinti.

K.Krupavičienė taip pat, paminėjo, kad būtina stiprinti aktyvias darbo rinkos užimtumo priemones, kurios yra ypač svarbios vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, nes valstybės finansinė pagalba padeda sukurti jiems darbo vietas. Pasak jos, būtina valstybės biudžete numatyti pakankamai lėšų šių priemonių įgyvendinimui.

Profesinės sąjungos nurodė, kad priešinsis, jei naujoji Vyriausybė bandys privatizuoti viešąjį sektorių.

Kalbant apie atlyginimų mokėjimą grynaisiais pinigais, K.Krupavičienė pažymėjo, kad nesąžiningi darbdaviai dažnai apgauna darbuotojus, ypač iš trečiųjų šalių, todėl palaiko planus mokėti atlyginimus tik pavedimu per bankus. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad bankai dažnai piktnaudžiauja, didindami įkainius už pavedimus ir sąskaitų atidarymą, o darbuotojai dėl to praranda pajamas. Todėl būtina spręsti šią problemą.

Prezidentas G.Nausėda atskleidė, kad artimiausiu metu bus priimtas įstatymas, kuris leis atidaryti sąskaitas ne tik bankuose.

Prezidentas G.Nausėda padėkojo profesinių sąjungų atstovams už pareikštas mintis ir atskleidė, kad jei profesinės sąjungos pasiūlytų, jis yra pasiruošęs pasinaudoti savo Konstitucijos jam suteiktomis galiomis ir teiktų įstatymo pataisas, kurios būtų naudingos darbuotojams.

 

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar