Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2021 m. gegužės 12 d.pavedimą Nr. S-1520, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau –Ministerija) išnagrinėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2021 m. gegužės 11 d.kreipimąsi Nr. 10-083 „Dėl psichologinio smurto darbe, mobingo ir TDO konvencijos Nr. 190 ratifikavimo“ ir teikia informaciją bei savo vertinimą dėl pateiktų reikalavimų įgyvendinimo.

1. Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ratifikavimo ir administracinių bei finansinių priemonių šios konvencijos nuostatų įgyvendinimui numatymo.

Primename, kad dar 2020 m. Ministerija kreipėsi į susijusias kompetentingas institucijas ir socialinius partnerius, pateikdama pirminę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija) analizę, prašydama pateikti savo nuomonę dėl jos reikšmingumo Lietuvai ir ratifikavimo tikslingumo. Atsižvelgiant į institucijų ir socialinių partnerių išreikštą pritarimą ir Konvencijos reikšmingumą Lietuvai, Konvencijos ratifikavimas ir nuostatų įgyvendinimas buvo įtrauktas į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Šiuo metu Ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis rengia išsamią Konvencijos nuostatų analizę bei vertina nacionalinio teisinio reguliavimo keitimo poreikį, siekiantį gyvendinti Konvencijos reikalavimus. Pažymime, kad įgyvendinant Konvencijos nuostatas nacionalinėje teisėje turės būti įtvirtinta smurto ir priekabiavimo dėl lyties apibrėžtis, darbuotojų ir kitų darbo rinkoje esančių asmenų apsauga, atitinkamos kovos su smurtu ir priekabiavimu politikos priemonės, užtikrintas veiksmingų smurto ir priekabiavimo atvejų tikrinimas ir tyrimas, numatytas įpareigojimas darbdaviams imtis prevencinių priemonių, nustatyti atitinkamą darbo vietos politiką, skiriamiištekliai atitinkamų gairių, informacijos sklaidos, mokymų parengimui, kurie bus susiję su smurtuir priekabiavimu darbo pasaulyje. Kartu paminėtina, kad šiuo metu vyksta diskusijos Europos Sąjungos lygmeniu dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo valstybės narės bus įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvenciją, kol kas Konvencijos nėra ratifikavusi nei viena Europos Sąjungos valstybė narė. Šiame kontekste taip pat norėtume informuoti, kad 2021 m. birželio 1 d. LietuvosRespublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. A1-407 buvo sudaryta darbo grupė, kuriai iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra pavesta parengti Darbo kodekso ir kitų teisės aktųpakeitimų projektus, apibrėžiančius psichologinio smurto (mobingo) darbe sąvoką ir tobulinančius teisinį psichologinio smurto (mobingo) darbe kontrolės ir prevencijos reglamentavimą. Pažymime, kad šios darbo grupės sudėtyje yra ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas. Konvencijos ratifikavimo klausimas buvo pristatytas 2021 m. birželio 3 d. vykusiame Darbo santykių komisijos prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje, kuriame buvopritarta, kad minėtai darbo grupei pavestas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų projektų parengimasbus vykdomas kompleksiškai, kartu atsižvelgiant į Konvencijos nuostatų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dabar Valstybinė darbo inspekcija yra parengusi Metodines rekomendacijas darbdaviams 3, skirtas psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai, psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui. Rekomendacijomis siūloma vadovautis darbdaviams, siekiant pagerinti psichosocialines sąlygas darbo vietoje bei vykdant psichologinio smurto darboaplinkoje prevenciją. Rekomendacijomis siekiama atkreipti dėmesį tiek į bendradarbių/vadovųsmurtą, tiek į trečiųjų asmenų smurtą prieš darbe esantį asmenį. Lygių galimybių kontrolieriaustarnyba su socialiniais partneriais taip pat jau šiuo metu vykdo veiklą šioje srityje.

2. Dėl finansavimo viešajam sektoriui didinimo, kad būtų teisingai paskirstytas darbuotojų darbo krūvis, o darbuotojams nereikėtų dirbti keliuose darbuose ir viršvalandžius.

Vyriausybės 2021–2024 metų teisėkūros plane, patvirtintame Lietuvos RespublikosVyriausybės 2021 m. kovo 31 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 18, 1klausimas) 1 priedu (toliau – Teisėkūros planas), esame įsipareigoję priimti pakeitimus, numatančius kasmet sistemiškai didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestį. Atsižvelgdami į tai,Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai (kai bus preliminariai aiškus minimaliosios mėnesinės algos 2022 metams dydis bei nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas pareiginės algos bazinis dydis) teiksime Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektą, siekiant didinti minimalius (o taip pat ir šiek tiek maksimalius) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kartu siaurinant koeficientų intervalus ir šalinant didelius koeficientų persidengimus, taipužtikrinant kuo teisingesnį apmokėjimą už darbą.

3. Dėl profesinių sąjungų, socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių sudarymo stiprinimo.

Pažymime, kad valstybė prie socialinių partnerių galių stiprinimo prisideda įvairiomis priemonėmis. 2021 metais Valstybinė darbo inspekcija ir socialiniai partneriai (Lietuvos profesiniųsąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos darbdaviųkonfederacija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai) pabaigė vykdyti projektą „Profesiniųsąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriuo didelis dėmesysbuvo skiriamas socialinių partnerių derybinėms galioms stiprinti. Taip pat projekto veiklomis buvostiprinamas profesinių sąjungų atstovavimas, skatinami darbdaviai ir darbuotojai vystyti socialinįdialogą įmonėse, skatinamas aktyvesnis darbuotojų įtraukimas į įmonės valdymą ir bendrasocialinė kolektyvinė atsakomybė, padidintas darbuotojų įsitraukimą į kolektyvines derybas, kuris,kaip tikimasi, paskatins kolektyvinių sutarčių pasirašymą. Projekto metu buvo sukurta ir socialinio dialogo vertinimo metodika. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo 2023 metų ir toliau planuojama iš Europos socialinio fondo (ESF+) lėšų įgyvendinti veiklas, skirtas socialinio dialogo plėtros ir kokybės skatinimui Lietuvoje, dėl kurių konkretaus turinio bus konsultuojamasi su Trišalėje taryboje atstovaujančiomis nacionalinių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijomis. Socialinio dialogo jo plėtra ir įgalinimas yra įtvirtintas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, kurio 5.2.3 papunktyje numatytas įsipareigojimas ugdyti socialinių partnerių kompetencijas ir gebėjimus, siekiant visapusiško įsitraukimo ir atstovavimo reguliuojant darbo ir darbo apmokėjimo santykius kolektyvinėmis sutartimis. Taip pat Vyriausybė aktyviai dalyvauja socialiniame dialoge derantis dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Šiuo metu vyksta kolektyvinės derybos jau dėl ketvirtos nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo. 2021 m. birželio mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo užregistruotos 338 kolektyvinės sutartys, kurios taikomos apie 17 proc. dirbančiųjų. Lyginant su 2015 m., kaikolektyvinės sutartys buvo taikomos tik 7 proc. dirbančiųjų, padaryta didelė pažanga šioje srityje. Prie tokios didėjančios kolektyvinių sutarčių aprėpties ypač prisidėjo nacionalinė kolektyvinėsutartis. Šiuo metu yra 12 galiojančių šakos kolektyvinių sutarčių, iš kurių tik 1 sudarytaprivačiame sektoriuje (baldų gamybos pramonės), ir 4 teritorinio lygmens kolektyvinės sutartys. Sudarytos kolektyvinės sutartys savo kokybe yra skirtingos, tačiau daugumoje yra nustatomos geresnės nei reguliuojama teisės aktuose apmokėjimo ir darbo sąlygos. Tokiu būdu darbuotojams kuriamos geresnės kokybės ir patrauklesnės darbo vietos, o darbdaviai gauna daugiau lankstumo, siekiant prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų. Žinoma, dauguma kolektyvinių sutarčių, t.y. 70 proc., yra sudaromos viešajame sektoriuje, todėl matome poreikį kartu su socialiniais partneriais stiprinti socialinį dialogą privačiame sektoriuje. Socialiniam dialogui palanki teisinė bazė jau yra sukurta, tačiau socialiniai partneriai turi vystyti tarpusavio pasitikėjimą, nes tik taip yra įmanomas jų tolimesnis rezultatų suteikiantis bendradarbiavimas ir socialinės partnerystės įgyvendinimas įvairiomis formomis ir įvairiais lygmenimis bei geresni rezultatai tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos kontekste.

Viceministras Vytautas Šilinskas