2026 metų balandžio 11 d. dešimtys VMVT darbuotojų raštu pateikė darbdaviui konkretų ir argumentuotą prašymą dėl jų darbo organizavimo t. y. pakeisti darbo laiko normą nuo 12 val. iki 24 val. Tokia galimybė darbuotojams atsirado po 2025 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 469 8 skr. 77.1.7 papunkčio pakeitimo, kuris sudarė teisinį pagrindą darbuotojams kreiptis dėl tokio darbo laiko organizavimo pakeitimo. Darbuotojai rašte nurodė savo pasiūlymo priežastis, susijusias su darbo ir poilsio laiku, kelionėmis, darbuotojų sauga bei darbo organizavimo efektyvumu.
Tačiau VMVT, užuot įvertinusi darbuotojų prašymus ir pateikusi aiškų sprendimą, arba motyvuotą rašytinį atsakymą, klausimą perdavė Efektyvumo vertinimo komisijai, kuri yra sudaryta tik iš vadovaujančių, VMVT administracijos darbuotojų.
Darbuotojų atstovai komisijos veikloje nedalyvauja ir, pasak profesinės sąjungos pirmininkės, yra nepageidaujami.
Taigi darbuotojų klausimus, tiesiogiai susijusius su jų darbo laiku, darbo ir poilsio režimu bei darbo sąlygomis, sprendžia tik administracijos atstovai, nedalyvaujant tiems, kurių interesai yra tiesiogiai svarstomi!
Tokiu būdu darbuotojų teisė į konkretų atsakymą ir realų dalyvavimą sprendžiant jų darbo sąlygų klausimus vėl atsiduria komisijų labirinte, kuriame sprendimus priima pati administracija.
Nuo darbuotojų prašymų pateikimo praėjo beveik keturi mėnesiai, o nuo pirmojo klausimo svarstymo VMVT Veiklos efektyvumo įvertinimo komisijoje – beveik septyni mėnesiai.
Per visą šį laiką darbuotojams nebuvo pateiktas nei galutinis sprendimas, nei aiškios priežastys, kodėl sprendimas taip užsitęsė, nei konkretus terminas, kada jis bus priimtas.
Darbo ginčų komisijų sprendimai bylose, kurias inicijavo keliasdešimt Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojų, atstovaujamų Lietuvos veterinarijos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Linos Urbonovičienės ir teisininkės Oksanos-Ksenijos Strazdės, atskleidžia rimtą problemą – darbuotojo teisė gauti atsakymą iš VMVT vadovybės gali būti pažeidinėjama ne savaites ar mėnesius, o ilgiau nei pusę metų.
Darbo ginčų komisija tokį elgesį įvertino kaip Darbo kodekso 24 str. pažeidimą, o tokie darbdavio veiksmai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo reikalavimų.
Darbo ginčų komisija šioje byloje labai aiškiai parodė, kad vien tai, jog darbuotojo prašymas perduotas komisijai, savaime nepateisina neriboto darbdavio delsimo. Darbdavys turi realiai nagrinėti darbuotojo prašymą, veikti sąžiningai ir bendradarbiauti.
Darbo ginčų komisijos nuomone, VMVT efektyvumo komisijos atsakymas „komisija svarsto“ nėra atsakymas, „dar nepriėmėme sprendimo“ nėra darbuotojų informavimo sistema, o „nežinome, kada bus“ nėra efektyvus valstybės institucijos valdymas.
Darbo ginčų komisijų sprendimai, kurie įpareigojo VMVT per nustatytą laiką pateikti darbuotojams raštu, motyvuotus atsakymus į pateiktus prašymus, parodo, kad darbdavys privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir informaciją darbuotojui pateikti protingais terminais.
Darbuotojas turi planuoti savo darbą, poilsį, šeimą, keliones ir gyvenimą. Jis negali pusę metų gyventi nežinioje vien todėl, kad darbdavys nepriima sprendimo.
„VMVT, kaip valstybės institucijos funkcija nėra kurti darbuotojui neapibrėžtumą. Jos funkcija – priimti sprendimus ir už juos atsakyti,‘ – teigia L. Urbonovičienė.
„Kyla ne vienas klausimas. Kur šioje istorijoje buvo Žmogiškųjų išteklių skyrius? Kur buvo jo atsakomybė? Kur buvo siekis ne tik administruoti procesą, bet ir išspręsti darbuotojo problemą? Kur buvo normalus žmogiškas pokalbis su darbuotojais?“- klausia ji.
„Jeigu Žmogiškųjų išteklių skyrius tampa tik institucijos gynybos mechanizmu, o darbuotojas jame mato ne pagalbą, bet dar vieną biurokratinę sieną, tuomet pats pavadinimas „Žmogiškieji ištekliai“ tampa ironiškas.
VMVT gali kalbėti apie efektyvumą, darbuotojų gerovę, modernų personalo valdymą, bendradarbiavimą ir gerą organizacijos kultūrą. Tačiau organizacijos kultūra matuojama ne strateginiais dokumentais ir ne gražiomis deklaracijomis. Ji matuojama tuo, kaip organizacija elgiasi su žmogumi, kuris užduoda klausimą.
Kiek dar darbuotojai turės kreiptis į darbo ginčų komisiją, kad VMVT Žmogiškųjų išteklių sistema pradėtų iš tikrųjų dirbti su žmonėmis- VMVT darbuotojais, o ne tik ginti patogią administracijos poziciją?“- piktinasi Lietuvos veterinarijos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Urbonovičienė.