Donatas Mizaras: „Patekęs į EP siekčiau paveikti sprendimus, lemiančius paprastų žmonių gerovę, kovočiau už darbuotojų teises, žmogaus demokratines laisves”

Donatas Mizaras: „Patekęs į EP siekčiau paveikti sprendimus, lemiančius paprastų žmonių gerovę, kovočiau už darbuotojų teises, žmogaus demokratines laisves.“

Papasakokite savo kelią į politiką

Į politiką pasukau visai netikėtai, prieš 4,5 metų sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie partijos „Tvarka ir teisingumas“ Druskininkų skyriaus. Tiesą sakant, ilgokai svarsčiau, ar eiti į politiką, tačiau tai man pasirodė įdomu, norėjosi prisidėti prie savo gimtojo miesto vystymosi, esamų problemų sprendimo, sudomino galimybė dalyvauti savivaldos rinkimuose bei tapti miesto tarybos nariu. Prisijungęs prie partinio aktyvo darbavausi kaip skyriaus atsakingasis sekretorius. Po 2011 m. savivaldos rinkimų patekau į Druskininkų savivaldybės tarybą.

Jau daugiau kaip dvejus metus esu partijos „Tvarka ir teisingumas“ Druskininkų skyriaus pirmininkas. 2012 m. dalyvavau Seimo rinkimuose, buvau partijos kandidatas vienmandatėje Lazdijų-Druskininkų apygardoje. Deja, į Seimą patekti nepavyko, bet sulaukiau nemažo rinkėjų palaikymo, kas nuteikė dar labiau stengtis dirbti dėl žmonių gerovės.

Profesinių sąjungų veikla susidomėjau prieš maždaug 4 metus. Kai šalį ištiko ekonominė krizė, daug žmonių neteko darbo, valstybė įvedė griežto taupymo politiką, kilo nemažas piliečių pasipiktinimas esama padėtimi. Profesinės sąjungos tuo metu buvo aktyvios ir matomos. Teko dalyvauti ne vienoje protesto akcijoje prieš neteisingus valdžios veiksmus, taip pat įvairiuose piketuose. Pamačiau, kad vieningi žmonės gali daug ką nuveikti, kelti reikalavimus tiek valdžiai, tiek darbdaviams, paveikti tam tikrus sprendimus ir pasiekti rezultatą. Tiesą pasakius, tas ir paskatino įstoti į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir prisidėti prie šios organizacijos stiprinimo.

Kokie trys svarbiausi darbai, kurių imtumėtės nedelsiant, jei būtumėte išrinktas į EP?

Žinoma, Europos Parlamente nėra taip lengva ką panorėjus imti ir staiga įgyvendinti, reikia įtikinti, taip pat reikalingas kitų valstybių palaikymas ir pan. Kadangi esu jaunimo atstovas, didelį dėmesį skirčiau jaunimui. Jaunimas turi nemažai problemų, viena jų, kad įgijus Lietuvoje mokslo diplomą jis paprasčiausiai nepripažįstamas. Imčiausi įgyvendinti, kad Lietuvoje ar bet kurioje kitoje ES valstybėje įgytas aukštojo mokslo diplomas būtų pripažįstamas ir visavertis bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Be abejo, daug dėmesio skirčiau ir kitoms, rimtesnėms jaunimo problemoms, kaip nedarbas, švietimas ir pan. Šioje vietoje reikalingi skubūs sprendimai.

Man labai įdomi Lietuvos žemės ūkio situacija. Stengčiausi, kad Lietuvos bei visų bendrijos šalių ūkininkams išmokos bei subsidijos būtų suvienodintos. Negali taip būti, kad daug daugiau pažengę ir pranašumą turinčių bendrijos šalių senbuvių ūkininkai turėtų išskirtines sąlygas. Būčiau šalininkas idėjos nustatyti bendrą minimalaus valandinio atlygio įvedimą ES narėse, kuris negalėtų būti mažesnis negu bendrijos šalių minimalaus atlygio vidurkis. Be abejo, tam turėtų būti skirtas pereinamasis laikotarpis po truputį minimalų atlyginimą keliant iki minėto vidurkio. Taip pati valstybės galėtų nusistatyti ir didesnį minimalų atlygį. Galėčiau vardinti ir daugiau.

Kodėl už jus turėtų balsuoti, kuo jūs geresnis už kitus kandidatus? Kodėl profesinėms sąjungoms būtų naudinga, jei jus išrinktų į EP?

Nesiryžčiau atsakyti, kuo aš geresnis ar blogesnis už kitus kandidatus, manau, per EP rinkimus į partijų sąrašus patenka to verti kandidatai, turintys įvairialypės politinės patirties ir žinių. Partijoje „Tvarka ir teisingumas“ yra apie 17 tūkst. narių, o rinkiminiame sąraše yra tik 22 vietos, partijos nariai sprendžia, kas verčiausi atstovauti partijai per EP rinkimus. Džiugu, kad partijose daugiau vietos pasireikšti atsiranda jaunimui. Profesinėms sąjungoms, neabejoju, kad būtų naudinga turėti savo atstovą Europos Parlamente.

Kad ir kaip būtų gaila, bet tiek Europos Parlamentas, tiek kitos Europos Sąjungos institucijos ne visada tinkamai atsižvelgia į paprastų ES piliečių interesus bei pateisina jų lūkesčius. Europos Sąjunga patiria didelę politinę ir ekonominę krizę, kyla nemažas europiečių nepasitenkinimas. Didžiosios ES valstybės narės turi didesnius pranašumus, jos veikia tam tikrų sprendimų priėmimą, kurie neretai būna naudingi tik toms valstybėms. Patekęs į EP siekčiau paveikti sprendimus, lemiančius paprastų žmonių gerovę, kovočiau už darbuotojų teises, žmogaus demokratines laisves, siekčiau, kad Lietuva iš narystės Europos Sąjungoje gautų lygiai tiek pat naudos kaip ir senbuvės narės. Lietuva privalo tapti stipria valstybe stiprioje Europos Sąjungoje.

Kodėl jaunimas nenoriai įsitraukia į politinę ir apskritai visuomeninę veiklą?

Jaunimą įtraukti į politinę ar visuomeninę veiklą tampa tikras iššūkis. Bet tai, manau, yra bendro piliečių politinio pasyvumo atspindys. Žmonės atsiriboja nuo siekių paveikti sprendimų priėmimą tiek savivaldos lygmenyje, tiek Seime ar Vyriausybėje. Manau, piliečiai yra stipriai nusivylę partijomis ir per daugiau nei 20 metų nepakitusiais politikų veidais.

Tauta nebetiki, kad valstybėje galima ką nors pakeisti ir tuo labiau turėti kokią įtaką. Mano manymu, jaunimo patriotiškumas šiek tiek priblėsęs. Jau mokyklose jaunimas turėtų būti aktyviau skatinamas užsiimti įvairia visuomenine veikla, būti pilietiškiems, domėtis šalyje vykstančiais procesais. Reiktų tiesiog pakeisti jaunų žmonių mąstymą, o jaunimo organizacijoms būti aktyvesnėms, pritraukti, sudominti bei paskatinti imtis politinės ar visuomeninės veiklos kuo daugiau jaunosios kartos atstovų.   

Kuris Lietuvos ir užsienio politikas Jums yra pavyzdys?

Kalbant apie Lietuvos politikus, stipraus, veiklaus ir užsispyrusio žmogaus pavyzdys man yra Prezidentas Rolandas Paksas. Žmogus, turintis didelę politinę patirtį, užėmęs aukščiausius valstybės postus bei savo politiniame kelyje patyręs labai daug iššūkių. Iš užsienio politikų labai žavi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai tikra ES lyderė, kuri domisi, kas dedasi visoje Europoje bei pasaulyje, formuoja politiką, kelia problemas ir randa sprendimo būdus toms problemoms spręsti.

Prieš pora mėnesių man teko garbė susitikti bei pabendrauti su A.Merkel Berlyne, jos kanceliarijoje. Kartu su kitų šalių jaunimo profesinių sąjungų atstovais turėjome progą su Vokietijos kanclere aptarti ES jaunimo nedarbo bei kitas problemas. Susidariau gerą įspūdį apie ją, sunku patikėti, kaip išsamiai ji yra susipažinusi su kiekvienos bendrijos valstybės narės padėtimi ir problemomis.