Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ gavo atsakymą iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėl 2023 m. gegužės 10 d. (skaityti čia) rašto, raginančio suteikti pagalbą laikinai sunkumus patiriančiai Lietuvos pramonei.
Sprendžiant iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerės Ivetos Paludnevičiūtės atsakymo, ministerija neketina suteikti skubios pagalbos pramonės įmonėms, kurios šiuo metu patiria laikinus sunkumus, ir dėl užsakymų trūkumo yra priverstos išleisti darbuotojus į prastovas ar atostogas. Ministerijos atsakyme minimos tik tos pačios paramos verslui formos, kurios gali pasiekti įmones tik po kelerių metų ir buvo taikomos iki šio sunkmečio visoms Lietuvos įmonėms, nepriklausomai nuo to ar jos turi laikinų finansinių sunkumų.
Visą atsakymą skaityti žemiau.
Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“
Kopija Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
2023-05- Nr.(19.2-52Mr)-3- Į 2023-05-10 2023-05-10 2023-05-11 2023-05-11 2023-05-12 Nr.2-5964 Nr.10-82 Nr.G-4102 Nr.S-1313 Nr. PAVED-89
DĖL LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS ,,SOLIDARUMAS“ KREIPIMOSI
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ministerija) gavo ir susipažino su Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ kreipimusi (toliau – Kreipimasis), kuriuo prašoma Ministerijos imtis veiksmų gilėjančiai ekonominiai krizei stabdyti pramonės sektoriuje ir kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe užtikrinti tvarų Lietuvos ūkio augimą, „<…panaudoti ekonomikos stabilizavimo priemones, kurios parodė veiksmingumą COVID-19 pandemijos metu, ir padengti laikinus sunkumus patiriančių įmonių sąnaudas, susijusias su darbuotojų prastovomis, apmokant darbuotojų prastovas.>…“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija taip pat pavedė Ministerijai atskiru 2023 m. gegužės 11 d. pavedimu Nr. S-1313 imtis veiksmų dėl šio Kreipimosi.
Atsakydami į minėtą Kreipimąsi informuojame, kad šiuo metu Lietuva, kaip Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis narė, turi unikalią galimybę disponuoti ženkliais finansiniais resursais, kuriuos sudaro ir 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ES fondų investicijos, Teisingos pertvarkos fondo lėšos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ,,Naujos karto Lietuva“ lėšos. Ši unikali galimybė sudaro prielaidas maksimaliai sumažinti galimas recesijos pasekmes Lietuvos ekonomikai ir siekti dar didesnio šalies ekonominio potencialo augimo.
Ministerija vykdo jai priskirtas funkcijas verslo skatinimo, plėtros, likvidumo srityse. Ministerijos rengiamų, kuriamų priemonių tikslas – tiesioginė pagalba verslo subjektams, siekiant jų plėtros, verslumo skatinimo ir (ar) likvidumo užtikrinimo, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, kartu siekiant, kad nebūtų pažeistos konkurencingumo principo nuostatos.
Visiems verslo subjektams sudaromos vienodos sąlygos (neišskiriant konkrečių ūkio sektorių) siekti finansavimo pagal Ministerijos administruojamas priemones. Verslo subjektai, atitinkantys kriterijus, numatytus priemonių/projektų finansavimo sąlygų aprašuose, gali pretenduoti į finansavimą įvairioms veiklos sritims.
Atitinkamai įgyvendinant projektus užtikrinamas ir užimtumo rodiklių pasiekimas, investuojant ne į prastovų mokėjimą darbuotojams, o darbo užmokesčio.
Iki 2023 m. gegužės pab. pagal Ministerijos administruojamas veiklas, finansuotinas 2021– 2027 m. programavimo laikotarpio ES investicijomis jau paskelbta 10 kvietimų, kurių suma viršija 70 mln. eurų (iš kurių 4 kvietimai (už daugiau, kaip 49 mln. eurų) jau pasibaigę, o 6 kvietimai už beveik 25,0 mln. eurų dar galioja.
Iki 2023 m. pab. Ministerija planuoja papildomai paskelbti dar 30 kvietimų, kurių investicijos nukreiptos į verslo konkurencingumo didinimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir inovacijas.
Vienas iš šiuo metu galiojančių kvietimų (7,5 mln. eurų) yra skirtas ugdyti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos.
Remiama veikla yra skirta ugdyti MVĮ ir kitų verslo galimybių paieškos procese (toliau – VGPP) dalyvaujančių subjektų darbuotojų gebėjimus (poveiklės – ugdyti MVĮ ir kitų VGPP dalyvaujančių subjektų darbuotojų gebėjimus (Sostinės regionas) ir ugdyti MVĮ ir kitų VGPP dalyvaujančių subjektų darbuotojų gebėjimus (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas).
Investicijas planuojama skirti VGPP dalyvaujančių subjektų gebėjimams ugdyti siekiant įgyvendinti sumaniąją specializaciją ir apimti visą inovacijų vadybos ciklą (prognozavimas, planavimas, organizavimas, kontrolė), ypatingą dėmesį skiriant vadybos ir valdymo įgūdžiams ugdyti. Daugiau informacijos apie šį kvietimą ir kitus kvietimus investicijoms gauti galima rasti internete atitinkamais adresais: https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-fondu[1]investicijos/galiojantys-kvietimai-1; https://2021.esinvesticijos.lt/kvietimai-2
Taip pat informuojame, kad paraleliai verslas gali naudotis finansinių priemonių paketu verslui, kurį Ministerija administruoja kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – Invega): Šiuo metu verslui taikomą finansinių priemonių paketą sudaro šios finansinės priemonės, atitinkamai:
Paskolos:
• Skatinamoji finansinė priemonė „Atviras kreditų fondas 3“ (toliau – AKF3 priemonė), kurios tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams ir didelėms įmonėms gauti finansavimą iš kredito įstaigų jų vykdomiems projektams įgyvendinti. Ši priemonė įgyvendinama per finansų tarpininkus. Pagal AKF3 priemonę finansavimas teikiamas paskolos (įskaitant kredito linijas) ir finansinės nuomos (lizingas) (išskyrus grįžtamąjį lizingą) forma. Finansų tarpininkai skirs finansavimą paskolos gavėjo investicijoms ir (ar) apyvartinėms lėšoms finansuoti.
• „Atviras kreditų fondas 2“ – SVV subjektams teikiamos lengvatinės paskolos verslo pradžiai arba plėtrai. Finansavimas iš priemonės lėšų gali būti teikiamas paskolos, kredito linijos ir finansinės nuomos (lizingo) forma. Paskolai iš priemonės lėšų gali būti skiriama iki 450 tūkst. Eur, maksimalus paskolos dydis priklauso nuo finansų tarpininko skiriamos dalies.
• Skatinamoji finansinė priemonė ,,Alternatyva“ – pagal priemonę teikiamos investicinės ir apyvartinės paskolos suteikia galimybę SVV subjektams gauti reikiamą finansavimą verslui per alternatyvaus finansavimo teikėjus. Paskolos SVV subjektams teikiamos arba rinkos sąlygomis, t. y. paskola teikiama taikant finansų tarpininko nustatytą palūkanų normą, arba kaip de minimis pagalba – tokiu atveju metinė palūkanų norma siekia iki 7 proc. įskaitant visus galimus mokesčius. Paskolai iš priemonės lėšų gali būti skiriama iki 0,5 mln. Eur, maksimalus paskolos dydis priklauso nuo finansų tarpininko skiriamos dalies.
• Sutelktinės paskolos „Avietė“ – leidžia SVV subjektams gauti finansavimą per sutelktinio finansavimo platformas jų vykdomiems verslo projektams įgyvendinti (investicijoms ir (ar) apyvartai). Valstybės lėšų dalis paskoloje gali būti iki 40 proc. paskolos lėšų, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Eur.
• Tiesioginės INVEGOS paskolos „Startuok“ – Invega teikia paskolas SVV subjektams, veikiantiems iki 3 metų, ir SVV subjektams, veikiantiems iki 5 metų ir vykdantiems socialinio poveikio projektus bei SVV subjektams, ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 24 d. įsteigtiems Lietuvoje, kurių dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas) ar savininkas yra leidimą gyventi Lietuvoje turintis Ukrainos pilietis ar Ukrainos juridinis asmuo, kurie veikia ne ilgiau kaip penkerius metus. Paskolos gali būti skiriamos naujai veiklai pradėti ar jau egzistuojančios veiklos stiprinimui ir plėtrai. Paskolos SVV subjektams, veikiantiems iki 3 metų, teikiamos rinkos sąlygomis, o palūkanų norma nustatoma pagal viešai skelbiamą Invegos teikiamų paskolų palūkanų apskaičiavimo metodiką. Didžiausia galima paskolos suma investicijų finansavimo atveju – 3 mln. Eur, apyvartinių lėšų papildymo atveju – 200 tūkst. Eur. Į kiekvieną Invegos finansuojamą investicinį projektą turi būti pritraukta bent 20 proc. privataus finansavimo lėšų (bent 10 proc. investicinio projekto vertės turi sudaryti paties paskolos gavėjo lėšos).
·Tiesioginės Invegos paskolos nuo karo nukentėjusiems verslo subjektams, kuri skirta verslo subjektams, nukentėjusiems nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą sukeltos krizės. Priemone sudaryta galimybė gauti Invega paskolas apyvartinėms lėšoms įmonių likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti. Nukentėjusiais nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą bus laikomi subjektai, jei atitiks nors vieną iš šių sąlygų:
· kurių vykdomo eksporto ir (ar) importo dalis su Ukraina ir (ar) importo dalis su Rusija ir (ar) Baltarusija sudaro ne mažiau kaip 15 proc. nuo verslo subjekto 2021 m. pardavimo pajamų; arba · kurių gamtinių dujų tiekimo, šilumos tiekimo ir elektros energijos tiekimo paslaugų sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 8 proc. metinių įmonės sąnaudų (pagal 2021 m. duomenis); arba
· kurių vykdoma pagrindinė ekonominė veikla yra įtraukta į Komunikato I priedą (pagrindinės veiklos – gamyba). Paskolos teikiamos taikant fiksuotą metinę palūkanų normą, kurios dydis priklauso nuo verslo subjekto ir (ar) įgyvendinamo investicinio projekto rizikingumo, tačiau palūkanų normos dydis negali būti mažesnis nei 5 proc. Maksimali paskolos trukmė – 3 m. apyvartinėms paskoloms ir 6 m. investicinėms.
• „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo“ – lengvatinės paskolos, teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis, teikiamos per finansinius tarpininkus. Finansavimas teikiamas SVV subjektams paskolos ar kredito linijos forma. Maksimalus vienos paskolos dydis – 4 mln. Eur, paskolų kiekis vienam SVV subjektui nėra ribojamas.
• Tiesioginės Invegos paskolos „Perspektyva“ – INVEGA teikia paskolas labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms ir šių įmonių projektams įgyvendinti, kurie apima pramoninius tyrimus ir (ar) bandomąsias taikomąsias bei inovacines veiklas, kurių tikslas yra pateikti rinkai inovatyvų produktą (prekę, paslaugą, technologiją), ne vėliau kaip per 5 metus nuo paskolos sutarties pasirašymo (toliau – Projektas). Didžiausia galima paskolos suma – 1 mln. Eur. Paskoloms taikoma 2 proc. metinė palūkanų norma. Įmonei tinkamai įgyvendinus Projektą ir grąžinus INVEGAI ne mažiau kaip 80 proc. paskolos sumos bei priskaičiuotas palūkanas, likusi negrąžinta paskolos suma, kuri negali būti didesnė kaip 20 proc. paskolos sumos, įmonei skiriama kaip subsidija.
Garantijos:
• Individualios Invegos garantijos – teikiant garantijas už SVV subjektų ir didelių įmonių imamas paskolas (lizingą), INVEGA garantuoja iki 80 proc. paskolos sumos arba lizingo sandorių. Didžiausia garantuojama suma SVV subjektams paskolų atveju – 5 mln. Eur, lizingo atveju – įmonei, veikiančiai iki 3 metų – 750 000 Eur, o įmonei, veikiančiai daugiau kaip 3 metai – 1,5 mln. Eur;
• „Portfelinės garantijos paskoloms, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“ – priemonė skirta palengvinti finansavimo gavimą SVV subjektams, kai šie susiduria su kredito įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. Didžiausia paskolos suma – 1 875 000 Eur, arba įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 Eur. Finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėn. laikotarpiui, o kredito linijos forma – 36 mėn.;
• „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams“ ir „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ – priemonėmis siekiama palengvinti labai mažam, mažam ir vidutiniam verslui prekybinių sandorių finansavimą. Didžiausia vieno faktoringo limito suma – 1 875 000 Eur, įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 Eur. Maksimalus faktoringo sandorio finansavimo laikotarpis – 12 mėn. Pasibaigus faktoringo sandorio finansavimo laikotarpiui, su MVĮ gali būti sudaromas naujas faktoringo sandoris.
• „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams“ – priemonė skirta SVV subjektams, susiduriantiems su finansų įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. Didžiausia lizingo suma – 1 875 000 Eur, arba įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 Eur. Finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėn. laikotarpiui.
• „Portfelinės garantijos 3“ – palengvina finansavimo gavimą SVV, kai šis susiduria su finansų įstaigai nepatrauklių ar nepakankamų užtikrinimo priemonių problema. Portfelinė garantija garantuoja 80 proc. paskolos, kredito linijos ar lizingo sumos grąžinimą finansų tarpininkui. Portfeline garantija garantuojamas paskolas, kredito liniją ar lizingą teikia ir dokumentaciją rengia atrinkti finansų tarpininkai, besivadovaudami savo vidaus tvarkomis ir procedūromis.
•„Eksporto kredito garantijos“ – įmonės, veiklą vykdančios ilgiau nei 1 metus ir kurių metinės pajamos pagal paskutinių finansinių metų patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį viršija 100 000 Eur, gali pasinaudoti Invegos teikiamomis eksporto kredito garantijomis už lietuviškos kilmės prekių ir (ar) paslaugų eksportą, tokiu būdu įmonės gali plėsti eksporto rinkas ir didinti eksporto apimtis minimalizuojant potencialią riziką dėl pirkėjų nemokumo. Lietuviškos kilmės prekės ir paslaugos turi būti eksportuojamos į neparduotinos rizikos šalis (ne ES šalys, o „trečiosios“ šalys). Garantijos dydis – ne didesnis kaip 90 proc. atidėtųjų mokėjimų sumos. Maksimali eksporto kredito garantijų suma vienam eksportuotojui – 2 mln. Eur.
· „Pagalbos garantijos“ – garantijos teikiamos už apyvartines, investicines paskolos, lizingo sandorius gavėjui (SVV ar didelė įmonė), kuris nukentėjo nuo krizės, kilusios dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (karo), išduodamą naują paskolą, skirtą investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Nukentėjusiais subjektais traktuojama, kad paskolos/ lizingo gavėjas yra nukentėjęs nuo karo, jei paskolos gavėjo prekių ar paslaugų importas ar eksportas sutriko dėl karo sukeltos krizės (importo arba eksporto dalis su Ukraina, Rusija, Baltarusija bendrai sudaro ne mažiau kaip 25 proc. nuo bendros paskolos gavėjo importo arba eksporto (įskaitant Europos Sąjungą) dalies nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir paskolos gavėjas yra nutraukęs prekybinius įsipareigojimus su Rusijos ir Baltarusijos subjektais ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. ir ne vėliau kaip prieš 30 k. dienų iki finansų įstaigos prašymo suteikti pagalbos garantiją pateikimo dienos) arba paskolos gavėjo sąnaudos kurui, elektrai ir (ar) dujoms sudaro ne mažiau kaip 3 proc. paskolos gavėjo išlaidų 2021 m.
Garantijos išduodamos iki 2023 m. pab., jų trukmė gali būti iki 6 metų, garantijos dydis gali siekti 90 proc. Garantuojamos paskolos maksimalus dydis – 15 proc. paskolos gavėjo vidutinio metinio pardavimo pajamų dydžio skaičiuojant už 3 paskutinius pasibaigusius finansinius metus arba 50 proc. energijos sąnaudų per 12 mėn. ėjusių prieš prašymo pateikimo mėnesį.
Rizikos kapitalo priemonės: Akceleratorius II, „MILInvest“, Ko-investicinis fondas ir Ko[1]investicinis fondas II, Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondai I ir II, Bendrai su verslo angelais investuojantis fondas, Plėtros fondai I ir II, Baltijos inovacijų fondai I ir II. „Plėtros fondai III“ – Invega yra paskelbusi atvirą tęstinį kvietimą fondų valdytojams atrinkti.
Atrinkti fondų valdytojai valdytų į Lietuvos rinką ir, fondo valdytojui pasirinkus, į tvarumą orientuotus rizikos kapitalo fondus. Planuojama, kad fondų valdytojai bus atrinkti ir investavimas į įmones prasidės 2024 m. II pusmetį.
Taip pat įmonėms siūlomos kompensacijos: palūkanų kompensavimas ir vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas.
Visa informacija apie aukščiau nurodytas finansines priemones ir kompensacijas yra skelbiama viešai Invegos internetiniame tinklalapyje adresu www.invega.lt.
Tačiau pažymėtina, kad per finansines priemones finansavimas verslui gali būti teikiamas tik atsiperkantiems verslo projektams (per finansines priemones verslo gautos lėšos turi būti grąžintos), todėl Invega ir kiti finansų tarpininkai, per kuriuos įgyvendinamos finansinės priemonės, atsakingai vertina pareiškėjų ir jų verslo projektų rizikas, kurios jiems, kaip finansinių priemonių įgyvendintojams, turi būti priimtino lygio.
Siekdami užtikrinti informacijos aktualumą ir sklaidą tarp potencialių pareiškėjų, kviečiame juos naudotis aktualiomis nuorodomis internete, atitinkamai: https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es[1]fondu-investicijos/2021-2027-m-programavimo-laikotarpis; taip pat interneto svetaine apie ES fondų investicijas Lietuvoje: www.esinvesticijos .lt.
Taip pat papildomą informaciją apie galimas investicijas visada galima rasti ES fondų investicijas administruojančių institucijų interneto svetainėse, pvz., kaip: www.inovacijuagentura.lt, www.cpva.lt ir pan.
Kartu siūlome interaktyviu Ministerijos įrankiu internete savarankiškai pasidomėti galimybėmis investuoti ES fondų lėšas: https://www.esgalimybes.lt/.
Ekonomikos ir inovacijų kanclerė Iveta Paludnevičiūtė
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".