Europa, kurios mes norime: teisinga, tvari, demokratiška ir įtrauki

autorius Solidarumas
ES veliava

Prieš 60 metų, 1957 m. kovo 25 d.,  Romoje  pasirašyta Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis. Sutartį pasirašė Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Tą pačią dieną buvo pasirašyta ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis, abi šios sutartys yra vaidinamos Romos sutartimi.  Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties preambulėje numatyta, kad šalys apsisprendžia „padėti pamatus vis glaudesnei Europos tautų sąjungai“, „svarbiausias jų siekis – nuolat gerinti savo tautų gyvenimo ir darbo sąlygas“, jos kviečia „kitas Europos tautas, pritariančias jų idealams, paremti jų pastangas“. Sutartis numatė sukurti bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, žmonės, paslaugos ir kapitalas, nustatė  įgyvendinimo terminus, bei sutarė dėl bendros politikos prekybos, žemės ūkio, transporto ir konkurencijos srityse, teisės aktų suderinimą ir ekonominės politikos derinimą.

Minint  Romos sutarties pasirašymo 60-metį,  Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) išplatino pareiškimą, kuriame rašoma:

„Minint  Romos sutarties pasirašymo 60-ąsias metines, mes turime galimybę kritiškai įvertinti, nueitą kelią, bei apmąstyti  kiek dar turime nuveikti, norėdami pasiūlyti tvarią ir klestinčią ateitį visiems. Tai yra mūsų galimybė ir todėl mes kreipiamės į  Jus, Europos lyderiai,  raginame, ištiesti abi rankas, mes raginame jus parodyti lyderystę,  viziją ir drąsą, nukreipiant  Europą į  kelią, kuriuo būtų kuriama tvarti ateitis, kurioje būtų garantuotos ir gerbiamos visų žmonių teises visoje planetoje.

Turime įvertinti tai, kaip toli Europa nuėjo nuo 1957, kai  buvo tik  saujelė tautų,  pasiryžusių išeiti iš Antrojo pasaulinio karo pelenų ir pereiti prie taikios ir vieningos bendros ateities. Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia ir sėkmingiausia mūsų laikmečio taikos iniciatyva, vieta, kurioje europiečiai randa juo praturtinančius kultūrinius skirtumus, semiasi stiprybės iš bendrų vertybių bei siekių,  gyvena gana stabiliomis, saugiomis ir gerovės sąlygomis, palyginus su kitomis pasaulio vietomis. 

Bet mes negalime sau leisti nusiraminti: dar reikia daug nuveikti, kad būtų sukurtas tvarus pasaulis  dabarties ir būsimoms kartoms. Nors matome didelę pažangą, tačiau tų pirmųjų dienų pažadas dar nėra  pasiektas, mes įžengėme į laikotarpį, kai pačioje  Europos širdyje  tokios vertybės, kaip demokratija ir dalyvavimas, lygybė ir socialinis teisingumas, solidarumas ir tvarumas, pagarba teisei ir žmogaus teisėms, yra pakirsti. Piliečiai abejoja pačia  Europos Sąjunga,  vyriausybių ir politikų teisėtumu, bei esamų valdymo struktūrų gebėjimą reaguoti į visuomenei kylančius aktualiausius iššūkius. Mažėja pasitikėjimas vyriausybėmis, valstybinėmis institucijomis.

Europos piliečiai nori, kad  daugiau dėmesio būtų skiriama pagrindinėms “Europos vertybėms”, o ne vertybių mažinimui. Piliečiai siekia ekonominės, socialinės gerovės. Ekonominė gerovė – tai gerovės visiems ir teisingas pelno perskirstymas. Socialinė gerovė – tai kokybiškos, prieinamos visiems paslaugos, stiprios socialinės struktūros. Aplinkos gerovės – tai galimybė  gyvenantis sveikoje gamtinėje aplinkoje, išsaugoti gyvybę Žemėje ir apsaugoti švarų vandenį ir orą.

Todėl raginame jus,  Europoje lyderiai, tolti nuo ekonominio modelio, kuris išplėtė nelygybę, bet vietoje to investuoti  ir plėtoti  “socialinę rinkos ekonomiką”, kuri dirba  visų žmonių labui. Skurdas ir socialinė atskirtis  yra nenormaliai dideli, todėl  turime grįžti prie labiau integruotos ekonominės politiką, kuri užtikrintų, kad Europos gerove yra dalijamasi, nekenkiant planetai.

Mes raginame jus palaikyti mūsų vertybes ir investuoti į užimtumą ir švietimą, kuris remiasi kritiniu mąstymu, siekiant apginti mūsų atviras, demokratines visuomenes ir spręsti nesaugumo jausmą, kurį jaučia daugelis. Mes raginame jus, Europos lyderiai, siekti užtikrinti, kad lyčių lygybė, žmogaus teisės, religijos laisvė, demokratija ir teisinė valstybė būtų visiškai įgyvendintos, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu“.

Parengė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarptautinė sekretorė Daiva Kvedaraitė

 

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?