Spausdinti

Šeštadienį, spalio 11 d., Solidarumo patalpose susirinkę švietimo įstaigų darbuotojai aptarė savo problemas ir ateities vizijas. Konferencijos dalyvius pasveikino Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Kindurienė ir šios profsąjungos tarybos narė Janina Švedienė, kuri yra ir EZA (Europos darbuotojų centras) viceprezidentė.

Visi konferencijos dalyviai labai įdėmiai išklausė ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko pranešimą apie mokytojų padėtį Lietuvoje.

Lektorius apžvelgė besimokančių įvairiose mokyklose mokinių skaičiaus mažėjimo tendencijas, pabrėžė, jog mokytojų mažėjimas vyksta lėtesniais tempais.  ŠMM specialistai paskaičiavo, teigė A.Aldakauskas, jog 2018/2019m.m. mokinių liks tik 280 000. Mokyklose šiuo metu dirba virš 50% mokytojų, kurių amžius perkopė 50 m. Švietime tik 2% teužima jauni pradėję dirbti mokytojai. Edukologijos universitetą kasmet baigia 2,5 tūkstančio studentų, tačiau į mokyklas ateina dirbti tik 10%. Liūdna situacija ir su mokytojų rengimu, ypač matematikų, fizikų, chemikų. Jų mokyklose labai trūksta. Pagal ŠMM projektą parengti karjeros specialistai, tikrai labai reikalingi žmonės mokykloje, šiandien jų paslaugos tampa nereikalingos, nes jiems išlaikyti neatsiranda pinigų.

KŠDPS nariai ne vieną kartą diskutavo apie tai, jog gimusios geros idėjos, kurios pradžioje buvo finansuojamos iš ŠMM projektų, vėliau numiršta, nes nebelieka pinigų, o naujų neatsiranda. Kam tuomet reikalingi projektai, kurie realizuoja gerus darbus tik laikinai?      

Lektorius, kalbėdamas toliau apie mokytojų padėtį šalyje, paminėjo, jog vidutinis mokytojo krūvis šiandien  visos šalies mastu – 18,25 kontaktinės valandos. Bet mokytojų padėtis mokyklose yra labai nevienoda. Kaimo vietovių, o ir miesto mokyklose, mažėjant mokinių skaičiui, dažnai mokytojai negali dirbti pilnais krūviais.  2/3 visų mokytojų dar turi tuos pilnus krūvius-18 kontaktinių valandų. Tačiau ar ilgam?

Kyla klausimas, kokia ateitis laukia Lietuvos švietimo. Jeigu nebus imtasi rimtų sprendimų iš Vyriausybės pusės, įvyks  socialinis sprogimas. Tai minėjo ir gerbiamas pranešėjas. Prieš gerą mėnesį sudaryta vyriausybinė darbo grupė lyg ir pradėjo savo diskusijas dėl to, ką reikėtų keisti švietime. Visi jau senokai suprato, jog Mokinio krepšelis atgyveno savo dienas. Koks finansavimo  būdas bus švietime ateityje? Kaip bus su mokytojų pensijiniu amžiumi? Ar pagaliau atsiras profesinis pensijų fondas? Daug klausimų kyla. Ar gebės ši darbo grupė pagerinti švietimo  padėtį Lietuvoje, o tuo pačių ir mokytojų statusą? Šis atsakymas turėtų paaiškėti iki vasario 1d. 2015 m. Tačiau ar nebus apgauti mokytojai, ar tai nėra būdas atitraukti mokytojų dėmesį nuo Vyriausybės svarstomo biudžeto 2015 m.? Vasario mėn. biudžeto nepakeisi, o dabar mokytojai dar įvairiais būdais gali pareikšti savo reikalavimus.     

Muzikos mokyklų mokytojai, dalyvavę konferencijoje, apgailestavo, jog jie yra priklausomi nuo savivaldybių ir dėl to gauna mažą finansavimą ir priversti riboti ugdymo programas. Perskaičius R.Zuozos pranešimą, aiškėja, kad pinigai, ateisiantys iš projektų 2015 m., daugiausiai bus skirti mokyklų renovacijai.

Įdomu buvo konferencijos dalyviams paklausyti ir padiskutuoti su „Solidarumo“ teisininku Petru Grėbliausku. Gerbiamas  pranešėjas atkreipė dėmesį į Darbo kodekse atsiradusias pataisas. Mokytojams yra labai svarbu, kokioje aplinkoje jie dirba, ar jiems yra saugu. P.Grėbliauskas priminė, jog mokytojai, gavę drausmines nuobaudas, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Profesinių sąjungų įstatymo 13-ame straipsnyje yra nurodyta, jog profesinės sąjungos nariai turi teisę savo veikla užsiimti darbo metu 60 val. per metus. O veiklos atsiranda tikrai nemažai, ypač nariams iš renkamų PS organų.

Dauguma konferencijos dalyvių nieko nebuvo girdėję apie profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus. Mokytojai diskutavo apie mokyklose vykdomas anonimines mokytojų apklausas, į kurias dažnai administracija nekreipia dėmesio. Dėl saugesnės darbo aplinkos turėtų būti keičiami teisės įstatymai. Apie tai mokytojai ne vieną kartą yra kalbėję seminaruose, tarptautinėse konferencijose, rašyti straipsniai,  tačiau kol kas Seimo išrinktieji negirdi žemiau stovinčių.

Konferencijos pabaigoje kalbėjo Švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ramutė Minkevičienė ir Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Kindurienė apie socialinio dialogo eigą su Švietimo ir mokslo ministerija. A.Kindurienė akcentavo, kaip svarbu yra veikti išvien visoms švietimo darbuotojų profsąjungoms, kurios įeina į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“. Jeigu mes būsime kartu, tuomet mūsų balso klausys ir Lietuvos vyriausybė, ir Seimas.

Visi dalyviai labai aktyviai diskutavo dėl būsimo mitingo, į kurį spalio 28 d. 14 val. kviečia atvykti Lietuvos švietimo profesinių sąjungų atstovybė, įkurta šiais metais 5-ių profesinių sąjungų (jų tarpe  yra KŠDPS ir Švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“), dėl planuojamo streiko.

Konferencijos dalyviai nusprendė:

- aktyviai dalyvauti mitinge spalio 28 d. 14 val. prie ŠMM
- paremti planuojamą streiką ir, remiantis teisiniais aktais, dalyvauti jame (įvairių mokyklų mokytojai jau apsisprendę anksčiau)
- kviesti prisijungti ir kitų švietimo įstaigų, kuriose yra įsikūrusios skirtingos profesinės sąjungos, mokytojus.