Palaimintasis J.Matulaitis ragino darbuotojus vienytis į profesines sąjungas

Sausio 27 d. katalikų bendruomenė mini palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871- 1927) mirties (gimimo dangui) metines.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio veikla buvo labai plati, jis atliko ne tik ganytojišką darbą, bet įsitraukė ir į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė Bažnyčios socialinį mokymą, padėjo vargšams, nepaisydamas tautybės ir religijos skirtumų.

Mums, profesinių sąjungų atstovams, Palaimintasis Jurgis Matulaitis yra svarbus tuo, kad XX a. pradžioje domėjosi „darbininkų klausimu”, jų gyvenimo ir darbo sąlygomis, padėtimi visuomenėje, ragino darbininkus vienytis bei jungtis į profesines sąjungas.

Viename iš J. Matulaičio tekstų „Miestų ir apskritai pramonijos darbininkų klausimas”,- jis aprašo, kas ir kaip galėtų arba privalo prisidėti sprendžiant „darbininkų klausimą”, kaip jis pats rašo, „prie darbininkų klausimo išrišimo”. Tarp tų, kuriems turėtų rūpėti samdomų darbininkų reikalai, jis mini valdžios žmones – įstatymų leidėjus, savivaldos atstovus, darbdavius, taip pat pačius darbininkus, kurie turėtų šviestis ir suprasti savo gyvenimo sąlygas, savo padėtį visuomenėje ir „vienytis į draugijas ir sąjungas, ypač profesines, steigdamiesi sau naudingas įstaigas”. Taigi, palaimintasis Jurgis Matulaitis, ragino to meto samdomus darbininkus lavintis, šviestis ir jungtis į profesines sąjungas.

Anot J.Matulaičio, visa visuomenė, kiekvienas iš mūsų, ypač tie, kuriems teko mokslus išeiti, galime prisidėti prie darbininkų klausimo sprendimo. Kokiu būdu? „Pirmiausia stengdamiesi patys apsišviesti darbininkų klausime: stengdamiesi pažinti darbininką, jo būdą, būvį ir reikalus, jo vargus ir bėdas, jo gyvenimo sąlygas; stengdamiesi žinoti, kuo jis minta, kaip gyvena, kokios jo įeigos ir išeigos (pajamos ir išlaidos), kas jam rūpi, kokie jo troškimai ir norai, koks jo tikėjimas, dora, apsišvietimas?”. J.Matulaičiui rūpi emigracijos mastai, jo manymu, reikėtų pasigilinti į emigracijos priežastis: „kodėl platinasi išeivystė, kodėl jis (darbininkas) bėga iš savo tėvynės svetur?”.

Palaimintasis J. Matulaitis ragina domėtis ne tik tuo kas vyksta plačiame pasaulyje, ne tik parodas lankyti, bet ir domėtis tuo, kaip gyvena žmonės „artimiausiuose fabrikuose ir dirbtuvėse”./…/„…gal teko mums ne vieną gražią parodą aplankyti, ne vieną senovės daiktų muziejų apžiūrėti, o gal niekas mūsų nenuvedė į fabrikus pažiūrėti, kaip ir kokiomis sąlygomis dirba šimtai ir tūkstančiai mūsų brolių, gal niekas nesame aplankę tų pastogių ir požemių, kur jie gyvena ir vargsta. Gal esame su visomis smulkmenomis senus senovės nusidavvimus pažinę, bet gal niekad nesame skaitę, kaip gyvena tos plačios minios darbininkų, kurie savo triūsu padeda mums kultūriškai ir ištaigingai gyventi”.

Daiva Kvedaraitė

Parengta pagal J.Matulaičio „Socialinę filosofiją”