Skatinti ir stiprinti ES socialinį dialogą

autorius Solidarumas
logo paris

2015 m. birželio 25-26 d. Prancūzijoje vyko BUSINESSEUROPE ir ETUC organizuotas seminaras  “Skatinti ir stiprinti ES socialinį dialogą“. Seminare dalyvavo Lietuvos, Prancūzijos, Airijos, Italijos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai. Seminaro tikslus pristatė   Europos socialiniai partneriai, Europos profesinių sąjungų konfederacijos vardu kalbėjo generalinės sekretorės pavaduotojas Patrick Itschert. Vėliau situaciją  Prancūzijos pristatė Prancūzijos profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Europos socialiniai partneriai kalbėjo apie pagrindinius sutarimus tarp socialinių  partnerių. Tai yra susitarimai: dėl Nuotolinio darbo (2002), dėl Streso darbe (2004), dėl Priekabiavimo ir smurto darbe (2007), dėl Įtraukiosios darbo rinkos (2010). Susitarimai dėl bendrų veiksmų: Dėl darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų vystymo visą gyvenimą (2002), dėl lyčių lygybės (2005), dėl jaunimo užimtumo (2013).

Vėliau vyko  posėdžiai atskirai darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams. Buvo aptariama kolektyvinių derybų padėtis nacionaliniu lygmeniu, dalyvavimas ES socialiniame dialoge ir Europos ekonomikos valdysenos procese, Europos semestre, socialinių partnerių organizacijų vaidmuo kintančios ekonomikos ir visuomenių sąlygomis.

Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai pasidalino informacija apie pokyčius šalyse. Lietuvos atstovai kalbėjo apie naująjį darbo kodekso projektą ir tuos iššūkius, kurie kyla socialiniams partneriams Lietuvoje, bendradarbiavimą su Europos Komisijos atstovybe.

Plenarinėje sesijoje  kalbėta  apie ES socialinio dialogo  įgyvendinimą ir tolesnes priemones, vyko diskusija ir pasikeitimas nuomonėmis.

Antrąją dieną šalių delegacijos keitėsi informacija apie tai, ką reikėtų nuveikti šalyje, kaip paskatinti socialinį dialogą. Lietuvos delegacijos darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai bendrai sutarė, jog Lietuvoje veikiantį socialinį dialogą vertinti vien neigiamai nereikėtų. Nors vyrauja decentralizuotas, įmonių lygyje socialinis dialogas ir kolektyviniai susitarimai, tačiau Trišalis socialinis dialogas turi dvidešimties metų istoriją, 1995 m. įkurta Trišalė taryba, taigi, formuojasi tam tikros tradicijos. Nors ir nėra pasirašytų tikrų dvišalių sutarčių sektorių lygyje, tačiau vyksta rimtos derybos dėl kolektyvinių sutarčių socialinio darbo bei švietimo sektoriuose. Prasidėjus krizei,. Lietuvos vyriausybė vedė derybas su socialiniais partneriais ir 2009 m.buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, tuo metu buvo sutarta nekeisti Darbo kodekso.

Žinoma reikia daug nuveikti, keičiant tiek darbdavių, tiek darbuotojų mentalitetą, darbo santykių kultūrą. Būtina organizuoti nuolatinius darbo rinkos dalyvių mokymus darbo santykių kultūros tema, keičiant tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų elgesį. Kalbant apie socialinio dialogo perspektyvą Europoje, reikėtų teigiamai vertinti esamas tradicijas, veikiančias institucijas bei Europos Komisijos pirmininko teigiamą požiūrį į socialinį dialogą.

Pavojai, kurie kyla yra demografiniai pokyčiai, migracija, laisvas darbo jėgos judėjimas, naujos darbo sutarčių rūšys, kurios neskatina darbuotojus burtis į profesines sąjungas. Vyraujančios mažos ir vidutinės įmonės taip pat turi savo darbo specifiką.

Lietuvos darbo rinkos dalyviams didžiausias iššūkis – yra naujasis socialinis modelis, kuris pateikia eilę reformų darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo srityje. Darbo kodekso projektas – didžiausias iššūkis socialiniams partneriams. Darbo santykių reglamentavimas keistųsi į darbdaviams palankesnę pusę, o esant labai silpnai dvišalio socialinio dialogo tradicijai, ta pusiausvyra gali ir visai išsibalansuoti. Žvelgiant iš Europinio socialinio dialogo perspektyvų, naujame darbo kodekso projekte  yra eilė punktų įtraukiančių socialinių partnerių susitarimus: kaip antai,  29 str. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas; 51. Str. Nuotolinis darbas; 25 str. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais; 28 str. Darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas. Tačiau Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovų teigimu, tikrasis socialinis dialogas veikia tada, kai susitaria darbdaviai ir profesinės sąjungos, ir pasirašo susitarimą, o ne tada, kai tam tikros garantijos ir pareigos nustatomos priimant įstatymą.

Seminare dalyvavo LPS „Solidrumas“ atstovai: Rita Švecova, Vytautas Kazokaitis, Audrius Cuzanauskas ir Daiva Kvedaraitė

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?