Socialinės apsaugos viceministras atsakė dėl valstybės remiamų pajamų didinimo

autorius Ričardas

2021 m. liepos 19 d. Socialinių reikalų viceministras Audrius Bitinas atsakė į 2021 m. birželio 28 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės K.Krupavičienės raštą dėl valstybės remiamų pajamų didinimo, didėjant dujų ir elektros kainoms. Skaityti čia.

Viceministras rašė, kad Vyriausybė numato:

 įteisinti vienišo asmens pensiją (2021-05-27 Seime priimtas Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymas Nr. XIV-352), taip pat kompleksiškai įvertinti šalpos išmokų sistemą ir galimybes sparčiau didinti šalpos pensijas, nenaikinant paskatų dirbti;

 įvertinti valstybinio socialinio draudimo įmokų grindų tikslingumą asmenų grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, ir prireikus keisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą;

 parengti ir priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant kompleksiškai peržiūrėti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, taip pat artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio;

 išanalizavus piniginės socialinės paramos nepaėmimo (angl. non-take-up) problemą (mokslinis tyrimas), parengti ir priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą – užtikrinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir didinti bendruomenių įsitraukimą teikiant paramą.

Jis paminėjo, kad už europinės pagalbos pandemijos bus atlikta minimalių pajamų studija, suformuotos rekomendacijos, parengtas jų įgyvendinimo veiksmų planas, taip pat priimti ir įsigalios atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektai: numatoma, jog iki 2022 m. pabaigos bus parengtos rekomendacijos dėl minimalių pajamų sistemos pertvarkos, atliktas siūlomų reformų ex-ante vertinimas, 2023 m. pirmame pusmetyje bus pasirinktas minimalių pajamų sistemos tobulinimo veiksmų planas ir numatoma, jog 2024 m. pradžioje bus priimti atitinkamų teisės aktų pakeitimai.

Viceministras A.Bitinas pažymėjo, kad bus siekiama didinti socialinės paramos suteikimo veiksmingumą.

Visą raštą skaityti žemiau.

Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“

Kopija Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai Į 2021-06-28 Nr. Nr. 10-101 Į 2021-06-30 Nr. S-2075

DĖL KREIPIMOSI

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) išnagrinėjo Jūsų kreipimąsi, persiųstą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, dėl elektros energijos ir dujų kainų didinimo socialinių pasekmių ir valstybės remiamų pajamų didinimo.

Dėkojame, kad kreipiatės ir pagal kompetenciją teikiame informaciją pateiktais klausimais. Dėl valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio Pažymėtina, kad valstybė pagal finansines galimybes nuolat remia nepasiturinčius gyventojus, kurių pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos. Atkreipiame dėmesį, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. VRP dydis buvo padidintas 19,6 procento (nuo 102 iki 122 Eur).

Siekiant užtikrinti pastovų VRP dydžio augimą, nuo 2019 m. VRP dydis yra susietas su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), kuris kasmet perskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme (toliau – Įstatymas) patvirtinta MVPD apskaičiavimo tvarka.

MVPD apskaičiuojamas kiekvienais metais, vadovaujantis naujausiomis oficialiai patvirtintomis vidutinėmis mažmeninėmis maisto kainomis, Lietuvos banko oficialiai skelbiama vidutine metine infliacija bei naujaisiais Lietuvos statistikos departamento skelbiamais namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis.

Maisto poreikiai yra apskaičiuojami sudarant minimalų būtiniausių maisto produktų krepšelį remiantis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir apskaičiuojant šiam krepšeliui reikalingą lėšų sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad MVPD apskaičiuojamas kiekvienais metais, atitinkamai perskaičiuojami ir kiti socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, įskaitant ir VRP, kurių dydžiai didėja, priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimu tvirtinamas VRP dydis gali būti didesnis negu numatyta pagal Įstatyme nustatytą VRP dydžio apskaičiavimo tvarką.

Tačiau svarbu pažymėti, jog padidinus tik VRP dydį, tačiau, pavyzdžiui, nepadidinus šalpos pensijų dydžio, susidarytų socialiniai neteisinga situacija, o šalpos pensijų gavėjai (neįgalūs asmenys, pensinio amžiaus asmenys, nesukaupę reikiamo stažo) patektų į piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą.

Siekiant užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei adekvatumą, nepakanka padidinti vieną sistemos elementą, reikalingas visos minimalias pajamas užtikrinančios sistemos kompleksinis įvertinimas, identifikavimas sistemos elementų tarpusavio sąsajų bei poveikio darbo

paskatoms. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir siekiant kompleksiškai spręsti įvardintas problemas, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatyti šie veiksmai:

 įteisinti vienišo asmens pensiją (2021-05-27 Seime priimtas Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymas Nr. XIV-352), taip pat kompleksiškai įvertinti šalpos išmokų sistemą ir galimybes sparčiau didinti šalpos pensijas, nenaikinant paskatų dirbti;

 įvertinti valstybinio socialinio draudimo įmokų grindų tikslingumą asmenų grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, ir prireikus keisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą;

 parengti ir priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant kompleksiškai peržiūrėti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, taip pat artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio;

 išanalizavus piniginės socialinės paramos nepaėmimo (angl. non-take-up) problemą (mokslinis tyrimas), parengti ir priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą – užtikrinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir didinti bendruomenių įsitraukimą teikiant paramą.

Dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo. Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. gegužės 7 d. priėmus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą, padidintas kompensacijų prieinamumas – ekstremaliosios situacijos ir karantino metu ir 6 mėnesius po paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo (arba suėjus jų paskelbimo terminui), nustatant asmens (bendrai gyvenančių asmenų) teisę į kompensacijas, nevertinamas jų nuosavybės teise turimas turtas.

Taip pat padidintas kompensacijų adekvatumas – atsižvelgiant į tai, kad vieni gyvenantys asmenys yra vieni labiausiai skurstančių (2019 m. skurdo rizikos lygis tarp vienų gyvenančių asmenų buvo 46,3 proc.), vienišiems asmenims kompensuojama didesnė būsto išlaidų dalis, padidinant VRP dydį iki 1,5 VRP, turintį įtakos vertinat išlaidų ir pajamų santykį (apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 10 procentų skirtumo tarp vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui, iš vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP (vietoj 1 VRP).

Be to, norime informuoti, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-297, kuriuo siūloma nustatyti didesnį VRP dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, ir taip nepasiturintiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį (bendrai gyvenantiems asmenims siūloma VRP dydį padidinti nuo 1 VRP (2021 m. – 128 Eur) iki 1,5 VRP (2021 m. – 192 Eur) tenkančio kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui, vienam gyvenančiam asmeniui – nuo 1,5 VRP (2021 m. – 192 Eur) iki 2 VRP (2021 m. – 256 Eur).

Dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės

Pažymime, jog liepos 2 d. į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė apie Europos Komisijos sprendimą patvirtinti „Naujos kartos Lietuva“ planą. Remiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentu, po oficialaus Komisijos patvirtinimo, Europos Taryba turi per mėnesį priimti galutinį sprendimą.

Primename, jog iš viso ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės rėmuose Lietuvai numatoma 2,225 mlrd. Eur apimties dotacija, kuri per ateinančius keletą metų bus panaudota reformoms ir investicijoms septyniose komponentų kategorijose: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas.

Pasinaudojant šia priemone 7-ajame komponente numatyta, jog bus atlikta minimalių pajamų studija, suformuotos rekomendacijos, parengtas jų įgyvendinimo veiksmų planas, taip pat priimti ir įsigalios atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektai: numatoma, jog iki 2022 m. pabaigos bus parengtos rekomendacijos dėl minimalių pajamų sistemos pertvarkos, atliktas siūlomų reformų ex-ante vertinimas;

2023 m. pirmame pusmetyje bus pasirinktas minimalių pajamų sistemos tobulinimo veiksmų planas;

numatoma, jog 2024 m. pradžioje bus priimti atitinkamų teisės aktų pakeitimai.

Preliminarai numatoma, jog minimalių pajamų studijos objektas bus šie socialinės apsaugos politikos elementai: piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, šalpos pensijos, socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai ir mažiausios socialinio draudimo išmokos.

Dėl socialinės paramos veiksmingumo

Norėtume informuoti, jog artimiausiu metu bus patvirtinta Socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos Lietuvos Respublikos savivaldybėse metodika (toliau – Metodika), kuri parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2019 m. liepos 29 d. ataskaitoje Nr. VA-5 „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ 4.2. punkte nurodytą rekomendaciją „Sukurti savivaldybių socialinės paramos rezultatyvumo matavimo sistemą” bei įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 105.4 papunktį: „Socialinės paramos valdymo efektyvumas.

Peržiūrėsime socialinės paramos išmokų efektyvumą. Sudarysime skurdo žemėlapį, kuriame duomenis bus galima analizuoti savivaldybių lygmeniu.

Nacionaliniu lygmeniu nustatysime kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atlikti stebėseną, analizuoti socialinės paramos efektyvumą savivaldybių lygmeniu, formuojant politikos kryptis ir vertinant gerosios praktikos pavyzdžius.

Tęsime socialinės paramos skirstymo decentralizaciją, artinsime paramos skyrimą prie bendruomenių, kurios geriausiai pažįsta savo narius” ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 3.6.4 papunktį: „Įdiegti savivaldybių socialinės paramos veiksmingumo matavimo sistemą”.

Atsižvelgiant į gautus stebėsenos rezultatus, siekiant tobulinti socialinės paramos veiksmingumą, ministerija inicijuos atitinkamų teisės aktų pakeitimus.

Dėkojame Jums už aktyvią veiklą bei rūpestį nepasiturinčiais gyventojams. Norime Jus patikinti, kad vertiname kiekvienos besikreipiančios nevyriausybinės organizacijos nuomonę ir pasiūlymus bei, atsižvelgdami į valstybės finansines galimybes, ieškome geriausių sprendimų užtikrinti gyventojų socialinį saugumą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Pagarbiai

Viceministras Audrius Bitinas

0 komentaras
0

Palikti komentarą