Socialinis dialogas kaip priemonė pagerinti darbuotojų, teikiančių priežiūros  paslaugas klientų namuose, darbo ir gyvenimo sąlygas bei  mobilumą Europos Sąjungoje

autorius Ričardas

2025 m. gegužės 14-15 d. Ispanijoje, Malagos mieste vyko tarptautinio projekto „Socialinis dialogas kaip priemonė pagerinti darbuotojų, teikiančių priežiūros  paslaugas klientų namuose, darbo ir gyvenimo sąlygas bei  mobilumą Europos Sąjungoje – (MobileCare)  (Social dialogue as a tool to improve the conditions of functioning of intra-EU labour mobility in home-based care services) Europos lygmens konsultacijos. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ šiame projekte dalyvauja partnerio teisėmis.

Projekto tikslas išsiaiškinti kaip veikia socialinis dialogas ES šalyse bei koks yra darbuotojų, kurie teikia ilgalaikės individualios priežiūros/slaugos paslaugas klientų  namuose, darbo sąlygų reglamentavimas. Daugumoje šalių auga ilgalaikės priežiūros svarba, o sektoriuje dirbantys darbuotojai (daugiausia moterys) susiduria su naujais iššūkiais. 

Projekto tikslas – pasidalinti gerąja šalių patirtimi socialinio dialogo, ilgalaikės priežiūros/slaugos srityje bei darbuotojų mobilumo srityje. Projekto partneriai – Europos paslaugų, kurios teikiamos asmenims, federacija (Belgija), Italijos nacionaline darbuotojų, kurie dirba namuose ir šeimose asociacija (DOMINA), Europos darbuotojų mobilumo institutas, Maltos pagrindinė darbininkų profesinė sąjunga, Ispanijos nepriklausoma profesinė sąjunga, Vokietijos nacionalinė namų priežiūros ir slaugos asociacija (VHBP). Projekto  pareiškėjas – Lenkijos verslo federacija.

Susitikime pristatyti šalių  tyrimai, kuriuos atliko visos, projekte dalyvavusios organizacijos. Diskutuota apie darbo jėgos mobilumą ES viduje, teikiant namuose  paslaugas, kalbėta apie darbo sąlygas bei nedeklaruotą darbą, apie priemones ir gerąją patirtį, kovojant su nedeklaruotu darbu. Apie tai, kaip svarbu užtikrinti vienodas darbo sąlygas, darbo ir poilsio režimą tiek vietos darbuotojams, tiek ir darbo migrantams.

Antrą dieną buvo diskutuojama apie darbuotojams, kurie teikia paslaugas klientų namuose, kvalifikacinius reikalavimus,  mokymo programas, kvalifikacijos kėlimo galimybes, kvalifikacijų pripažinimą abipus sienos. Pasikeista gerąja patirtimi kaip skatinti socialinį dialogą nacionaliniu lygmeniu, ką reikėtų daryti, kad socialinio dialogo vaidmuo būtų didesnis ES lygmeniu.

Atstovaujant darbuotojams, kurie dirba ir gyvena klientų namuose, daugiausia pažangos pasiekta Italijoje. Šioje šalyje Italijos nacionalinės darbuotojų, kurie dirba klientų namuose ir šeimose asociacijos ir profesinės sąjungos  yra pasirašiusios kolektyvinę sutartį dėl darbuotojų dirbančių klientų namuose.

Lietuvoje socialinius darbuotojus atstovauja Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.

Šios organizacijos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasirašiusios Socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį. Sutartis taikoma biudžetinių, savivaldybės įstaigų darbuotojams, kurie yra sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai. Tačiau Lietuvoje nėra paslaugos, kuri teikiama gyvenant klientų namuose. Lietuva šių paslaugų kontekste yra  darbo jėgą „eksportuojanti“ šalis. Socialiniuose tinkluose yra daug skelbimų, kuriuose rašoma, jog ieškoma darbuotojų dirbti priežiūros darbą Vokietijoje, Olandijoje, Škotijoje ir kt. Reikalingos moterys, geriau vyresnio amžiaus, galinčios dirbti ir gyventi kliento namuose. Pvz:. vykstant dirbti tokio darbo į Vokietiją net nėra specialių kvalifikacinių reikalavimų.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, visuomenė sensta: daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir didėja jų dalis bendroje gyventojų struktūroje. Statistikos departamento duomenimis 2024 m. pradžioje bendras gyventojų skaičius Lietuvoje sudarė apie 2,88 mln. iš jų 65+ amžiaus asmenys sudarė 586,9 tūkst., t. y. apie 20%, tuo tarpu 2005 m. 65+ amžiaus asmenys sudarė 15,8% bendrame šalies gyventojų skaičiuje.

Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 65+ amžiaus grupės asmenys sudarys 28,5% šalies gyventojų. Senatvės išlaikymo lygis – vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 darbingo amžiaus žmonių – Lietuvoje 2019-2050 m. beveik padvigubės ir per šį laikotarpį padidės nuo 30% iki beveik 60%.

Todėl ilgalaikės priežiūros paslaugos tampa vis svarbesne tvarios socialinės politikos dalimi. 2022 m. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos priežiūros strategijos, kuriame nurodoma, kad priežiūra sukuria struktūrą, kuri sutvirtina visuomenes ir suburia kartas. Kokybiškos ir įperkamos ilgalaikės priežiūros paslaugos vis dar yra daug kam neprieinamos, neįperkamos. Pvz. beveik pusė 65+ amžiaus asmenų turi nepatenkintą ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikį.

Lietuvoje projektą koordinavo Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė bei vyr. finansininkė Virginija Labunskaitė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ bendradarbiaudamas su  tyrėja  dr. Inga Blažiene atliko apklausas, parengė tyrimą. Šiuo metu projekto pareiškėjai, bendradarbiaudami su projekto partneriais,  rengia galutines rekomendacijas, kurios bus pateiktos Europos Komisijai.

Prisegama: Lietuvos profesinė sąjunga  „Solidarumas“ prezentacija

Susitikimo protokolas: EN MOBILECARE_Minutes Internationa

Palikti komentarą