Svarbios priežastys nebūti darbo vietoje

autorius Solidarumas

Kiekvienas darbuotojas privalo nustatytu laiku atvykti į darbą ir atlikti jam patikėtas darbines funkcijas. Kai darbuotojas nustatytu laiku neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių, jis pažeidžia darbo drausmę ir už tai jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Kokia priežastis yra svarbi?

Spręsdamas klausimą, ar darbuotojas nusižengė darbo drausmei, darbdavys privalo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe. Jeigu paaiškėja, kad priežastys yra svarbios, darbuotojo nebuvimas darbe negali būti įvertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas. Teisės aktai nepateikia laikytinų svarbiomis neatvykimo į darbą priežasčių sąrašo – taigi, jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Kada darbuotoją privalu išleisti iš darbo?

Tačiau teisiškai nustatyti išimtiniai atvejai, kada darbdavys privalo išleisti darbuotoją iš darbo. Kokie tai atvejai?

Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, taip pat turi teisę darbo metu pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už šį laiką darbdavys moka tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje po tikrinimo būna nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.

Kitais atvejais darbuotojas savo iniciatyva darbo metu sveikatą gali tikrintis administracijos leidimu ar pasinaudoti kasmetinėmis arba nemokamomis atostogomis. Žinotina, kad neatvykimas į darbą administracijos leidimu neįskaitomas į darbuotojo darbo laiką ir už šį laiką darbo užmokestis nemokamas.

Darbdavys taip pat turi išleisti darbo metu darbuotojus:

– įgyvendinti rinkimų teisės;

– pakviestus į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytojais, nukentėjusiaisiais, specialistais, vertėjais ar kviestiniais, asociacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovais;

– atlikti donoro pareigų;

– kitais įstatymų nustatytais atvejais. Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti, darbo užmokestį moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jie vykdo (jeigu kitaip nenustato įstatymas).

O jei namuose trūko vamzdis?..

Esant reikalui palikti darbo vietą dėl kitų priežasčių (pvz., įvykus vandentiekio avarijai namuose, vežant vaiką į sveikatos priežiūros įstaigą, tvarkant dokumentus valstybinėse įstaigose ir pan.), nerekomenduotina palikti darbo vietą savavališkai. Toks darbuotojo elgesys gali būti traktuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas.

Darbdavys įmonės vidaus aktuose gali patvirtinti tvarką, kurioje aptariama, kada ir kaip darbuotojams leidžiama, esant būtinumui, tam tikram laikui palikti darbo vietą, kaip informuojama apie darbo vietos palikimą, kaip apmokama už nedirbtą laiką ir pan. Jei nėra tokios patvirtintos tvarkos, darbuotojas iš darbo vietos dėl asmeninių priežasčių pasišalinti gali tik šalių susitarimu, t. y. prašyti administracijos leidimo tam tikru metu neatvykti į darbą arba tuo laiku suteikti nemokamas atostogas ar dalį kasmetinių. Darbdaviui nesutikus darbuotojo išleisti, pastarasis darbo grafike nustatytu laiku privalo būti darbo vietoje ir atlikti savo funkcijas.

Fiziologinių poreikių tenkinimas darbo metu

Darbuotojas taip pat turi teisę iš darbo vietos pasišalinti fiziologiniams poreikiams tenkinti. Šis laikas, suteikiamas darbuotojams, kad jie galėtų tenkinti asmeninės higienos ir fiziologinius poreikius, prilyginamas darbo laikui ir neįskaitomas į papildomas ar specialias pertraukas. Konkretus asmeninių fiziologinių poreikių tenkinimo pertraukėlių suteikimo laikas nėra reglamentuojamas teisės aktais, kadangi toks laikas turi būti suteikiamas pagal kiekvieno darbuotojo fiziologinį poreikį.

Laikas, skirtas darbo higienos poreikiams tenkinti (persirengti, nusiprausti, asmeninių apsaugos priemonių priežiūrai ir kitoms reikmėms) darbo laiku (prieš pradedant dirbti darbo vietose, dirbant ir po darbo), nustatomas atsižvelgiant į darbo ar gamybos pobūdį, naudojamas medžiagas ir taip pat neįskaitomas į papildomas ar specialias pertraukas. Šis laikas nustatomas darbo tvarkos taisyklėse, jeigu darbuotojų atstovai nesiūlo dėl jo susitarti kolektyvinėje sutartyje.

Rūkymas darbo metu

Pirmiausiai akcentuotina, kad darbo vietose, esančiose uždarose patalpose, rūkyti draudžiama. Darbdavys gali įrengti specialias patalpas (vietas), kuriose leidžiama rūkyti, tačiau tai darbdaviui nėra privaloma. Rūkymo sąlygos bei laisvė darbovietėje priklauso nuo darbuotojų ir darbdavio tarpusavio susitarimo.

Valstybinės darbo inspekcijos informacija

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?