Trišalėje taryboje darbdaviai vėl piktinosi Europos Sąjunga

autorius Ričardas

2021 m. rugsėjo 21 d. įvyko Lietuvos Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis ir valdybos narys Vincas Kunca.

Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėja Agnė Kavaliauskaitė pristatė vykdyto tarptautinio projekto „Talentas“ rekomendacijas kaip geriau pritraukti talentus į Lietuvą. Ji teigė, kad šiuo metu šias rekomendacijas galima panaudoti pritraukiant dirbti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o vėliau jas panaudoti ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams privilioti.

Pranešėja teigė, kad Lietuvoje gyventojų mažėja ir dar labiau mažės, o šalies vystymui reikia kvalifikuotų darbuotojų, todėl ji paragino įsitraukti į pasaulines varžybas dėl talentų. A. Kavaliauskienė išskyrė keturias grupes, į kurias reikėtų sutelkti dėmesį: talentai, Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai, emigrantai iš Lietuvos, verslininkai. Projekto metu vykdoma apklausa parodė, kad užsieniečiai skundėsi biurokratinėmis kliūtimis įsidarbinti, atsivežti savo šeimas, maža darbo pasiūlymų įvairove, vietinių gyventojų priešiškumu užsieniečiams ir net nenoru jiems išnuomoti butų bei aukštomis jų nuomos kainomis.

Tačiau pranešėja paminėjo ir teigiamus pavyzdžius, kai Lietuvoje buvo įdarbinti programuotojai iš Nigerijos.

Remiantis šiomis apklausomis buvo parengti pasiūlymai kaip mažinti kliūtis įdarbinti talentingus užsieniečius. Tikimasi, kad artimiausiu metu prie Migracijos departamento pradės veikti padalinys, kuris teiks užsieniečiams visokeriopą informaciją dėl jų gyvenimo ir darbo Lietuvoje.

Darbdavių atstovai pritarė pasiūlymams lengvinti užsieniečių įdarbinimą, teigdami, kad šiuo metu trūksta 4000 kvalifikuotų darbuotojų.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis pasiūlė taikyti lengvatas tik užsieniečiams, kurių kvalifikuotas darbas sukurtų darbo vietas mažiau kvalifikuotiems Lietuvos darbuotojams. Jis nurodė pavyzdį, kai aukštos kvalifikacijos aviacijos technikų iš Ukrainos darbas sukūrė darbo vienoje Kauno aviacijos remonto įmonėje. Lietuvoje nėra tokios aukštos kvalifikacijos technikų, turinčių tarptautines licencijas, kurios įgyjamos tik atidirbus daug metų. Tam, kad Lietuvos technikai galėtų pakeisti šiuos užsieniečius ir  pasiektų jų kvalifikaciją reikėtų penkerių-septynerių metų. Pasak jo, tokie užsieniečiai turėtų turėti teisę atsivežti savo šeimas, nes to neleidus jie atsisakytų tiek ilgai dirbti Lietuvoje.

Neįvedus saugiklio, kad talentai ar aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra tik tie, kurie sukuria Lietuvoje darbo vietas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, talentų pritraukimo programa gali lengvai pavirsti priemone, kuri skatintų socialinį dempingą ir leistų darbdaviams lengvatinėmis sąlygomis įsivežtų pigesnius kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio ir mokėti jiems atlyginimus, už kuriuos vietiniai darbuotojai toliau dirbti nebenori.

R. Garuolis nesutiko su teiginiu, kad programuotojų iš Nigerijos įdarbinimas Lietuvoje buvo sėkmingas talentų pritraukimo pavyzdys. Jo žiniomis, šie Nigerijos programuotojai buvo įdarbinti Lietuvoje, siekiant įsiteikti skandinaviškos įmonės savininkams, kurie norėjo savo Lietuvos įmonėje matyti daugiau „įvairovės“. Jokios ekonominės naudos šis įdarbinimas įmonei nedavė, nes už lėšas skirtas įdarbinti vienam nigeriečiui Lietuvoje buvo galima įdarbinti dešimt programuotojų Nigerijoje, kurie teiktų programavimo paslaugos tai pačiai įmonei. Jis šį atvejį pavadino „brain drain“ t.y. „protų vagyste“ , neleidžiančia skurdžioms šalims vystytis ir įspėjo Lietuvos Vyriausybe nesekti blogais neokolonialistinės Vakarų šalių politikos pavyzdžiais.

Po to buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos. Asociacijos „Investor‘s forum“ atstovei R. Skyrienei besipiktinant įstatymo pataisomis, gerinančiomis darbuotojų darbo sąlygas, kurias reikalaujant europinėms direktyvoms Lietuva privalo įgyvendinti, Socialinių reikalų ir darbo viceministras V. Šilinskas jai pasiūlė savo pastabas rašyti Seimo nariams, nes, pasak jo, balsuojant dėl europinių direktyvų jie atsižvelgia į darbdavių nuomonę ir gali padaryti tokį jų vertimą, kuris būtų naudingas darbdaviams.

Dėl didžiosios dalies pataisų jau buvo sutarta dvišalėje darbdavių ir profesinių sąjungų darbo grupėje.

Svarstant Ligos ir motinystės draudimo įstatymo pataisas V. Kunca pastebėjo, kad šis klausimas nebuvo kaip to reikalauja įstatymai apsvarstytas Sodros tarybos posėdyje, kuriame numatomos lėšos tokių įstatymų įgyvendinimui, ir net nėra įtrauktas į Sodros tarybos posėdžio, kuris vyks po kelių dienų, dienotvarkę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teisinosi, kad siuntė šias pataisas Sodros valdybai, kuri nesprendžia šių klausimų, bet nepaaiškino kodėl jų nenusiuntė už tokių įstatymų priėmimą atsakingai Sodros tarybai.

Trišalė taryba nutarė šį klausimą apsvarstyti savo neeiliniame rugsėjo 29 d. posėdyje, kai jis jau bus apsvarstytas Sodros taryboje, kuri kaip ir Trišalė taryba susideda iš Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų.

Pabaigoje buvo svarstomas „lauko priedų“ apmokestinimo klausimas. Trišalės tarybos Darbo santykių komisija savo posėdyje jau sutarė įvesti pereinamąjį laikotarpį ir apmokestinti „lauko priedus“ nuo 2023 metų.

Darbdavių atstovai pritarė pereinamam laikotarpiui. Viena profesinių sąjungų atstovė siūlė įvesti koeficientus, kurie taikomi dienpinigiams mokėti, t.y. riboti jų dydį lyginant su atlyginimu.

R. Garuolis pareiškė, kad visi priedai turi būti apmokestinami taip kaip ir darbo užmokestis. Jis atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu profesinės sąjungos gauna pranešimus, kad darbdaviai pradėjo spausti darbuotojus perrašyti darbo sutartis, kad „lauko priedai“ sudarytų kuo didesnę jų atlyginimo „į rankas“ dalį, tokiu būdu mažinant jų būsimas pensijas, ligos ir kitas socialines išmokas. Šiuo metu Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos piketuoja prie Vilniaus savivaldybės ir vienas iš jų reikalavimų yra atsisakyti neapmokestinamų priedų už kilnojamo pobūdžio darbą.

Darbdavių atstovas pradėjus skųstis, kad kaimyninėse šalyse priedai nėra apmokestinami, o apmokestinus „lauko priedus“ sumažės Lietuvos konkurencingumas, lyginant su kaimyninėmis šalimis, ir darbdaviams bus sunku mokėti padidėjusius atlyginimus, ypač statybose, kur jie yra labiausiai išplitę, R. Garuolis priminė, kad Tarptautinio valiutos fondo atstovai šių metų susitikime, kuriame dalyvavo ir darbdaviai, sakė, kad artimiausiu metu atlyginimų didinimas Lietuvos konkurencingumo nesumažins. Jis siūlė sekti gerais, o ne blogais Europos Sąjungos šalių pavyzdžiais.

Pasak jo, per pandemiją išaugusios Lietuvos įmonių sąskaitos rodo, kad jos tikrai pajėgios mokėti mokesčius nuo įvairių priedų. Šiuo metų Lietuvos ūkis ir darbuotojų atlyginimai auga, o darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, todėl baimės, kad apmokestinus priedus, bus sumažinti darbuotojų atlyginimai „į rankas“ neturi pagrindo.

Nedrbapaisant to, viceministras V. Šilinskas pareiškė manantis, kad darbdaviams kitais metais bus sunku mokėti mokesčius nuo priedų.

Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks spalio 26 d.

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?