Trišalės tarybos posėdis

autorius Ričardas

2021 m. kovo 6 d. vyko nuotolinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Koordinacinės tarybos narys Gintaras Čiužas.

Posėdyje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, kuris pristatė savo komiteto darbą ir paragino socialinius partnerius dažniau susitarti Trišalėje taryboje, kad Seime būtų mažiau ginčų.

K.Krupavičienė atskleidė, kad socialiniams partneriams susitarti Trišalė taryboje dažniausiai nepavyksta ir klausimai perduodami svarstyti Seimui, todėl paprašė M.Lingės tokiais atvejais nepamiršti į svarstymus pakviesti ir darbuotojų atstovus, nes darbdaviai visada yra stipresnioji pusė, kuri turi pinigų samdyti geriausiems teisininkams ir ekspertams.

Po to Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė supažindino su Europos parlamente ir Taryboje parengtu ES direktyvos projektu dėl moterų diskriminacijos apmokant už darbą.

Nors Lietuvoje 13.6% skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, kuris sudaro 14%, tačiau būtina užtikrinti, kad skirtumo tarp vyrų ir moterų atlyginimų nebūtų.

Direktyvos projekte numatomos įvairios skaidrumą ir kontrolę užtikrinančios priemonės. Įmonės turėtų pateikti valstybės institucijoms statistinius duomenis apie darbo atlyginimų dydžius pagal lytis ir profesijas. Darbuotojai turėtų teisę sužinoti kiek uždirba jų bendradarbiai. Diskriminavimo atveju ne darbuotojas, o darbdavys turėtų įrodinėti, kad jis darbuotojo nediskriminavo. Jei dirbant tą patį darbą moters ir vyro atlyginimai skirsis daugiau nei 5%, darbdavys turės pagrįsti tokį skirtumą.

Valstybėse turės būti įsteigtos stebėsenos institucijos, atsakingos už vienodą vyrų ir moterų apmokėjimą už darbą, o darbuotojus galės atstovauti ne tik profesinės sąjungos, bet ir įvairios moterų teisių organizacijos.

Po vienerių – dvejų metų svarstymų valstybių parlamentuose ir ES institucijose ši direktyva turėtų būti priimta.

Daug aistrų sukėlė kita į Lietuvos teisę perkeliama ES Direktyva 2014/67/ES, kuri įpareigotų rangovus ( Lietuvoje tai yra tik statybas vykdančios įmonės) būti atsakingus už tai, kad jų subrangovai sumokėtų savo darbuotojams sutartus atlyginimus bei įvairius priedus už darbą, tame tarpe ir viršvalandinį.

K.Krupavičienė piktinosi, kad statybų sektoriuje viešuosius ir privačius konkursus milijoninėms statyboms dažnai laimi įmonės, kurios turi du-tris darbuotojus, samdo subrangovus, kurie atlieka visus darbus, o po to bankrutuoja, neatsiskaitydamos nei su subrangovais, nei su jų darbuotojais. Tą patyrė ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kai renovavo savo viešbutį Palangoje. Ji pasakė, kad tokių verslininkų net vadinti verslininkais negalima.

Nors darbdavių atstovai siūlė, kad ne rangovai, o valstybinės institucijos tikrintų, kaip subrangovai moka darbo užmokestį savo darbuotojams, ir gąsdino, kad įgyvendinus šios direktyvos nuostatas statybų sektoriuje kils sumaištis, o rangovai bus priversti „perimti“ subrangovų darbuotojus ir patys atlikti statybos darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atsakė, kad taip dirba beveik visa Vakarų Europa, o Lietuva kartu su keliolika ES valstybių privalo įgyvendinti šią jau seniai savo parlamentuose ratifikuotą direktyvą.

Kitos ES direktyvos, kuri numato komandiruojamų vairuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygas, perkėlimas į Lietuvos teisę diskusijų nebesukėlė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Čeponytė pateikė Vyriausybės rengiamą 2021-2030 metų pajamų nelygybės ir skurdo mažinimo projektą.

Lietuva nepaisant sėkmingo ekonomikos augimo nuolatos yra priešpaskutinėje arba net paskutinėje vietoje Europoje pagal Gini nelygybės indeksą. Lietuvoje skirtumas tarp 20% mažiausias pajamas ir 20% didžiausias pajamas gaunančių darbuotojų yra 6.4 kartai. Siekiama per dešimtmetį šį skirtumą sumažinti iki 5 kartų.

Pasak jos, labiausiai Lietuvoje skursta pensininkai, ypač vieniši, bedarbiai, tėvai, vieni auginantys vaikus, ir neįgalieji.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus kaip mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, pateiktus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai galima skaityti čia.

Vėl daug aistrų sukėlė klausimas nebemokėti atlyginimų grynaisiais pinigais.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko pasiūlymą atlyginimus mokant grynaisiais duoti darbuotojui mokėjimo „šaknelę“, sukritikavo Finansų ministerijos atstovė, kuri pasakė, kad tokio mokėjimo būdo jau atsisakyta 2006 metais. Ir dabar mokant atlyginimą grynaisiais darbuotojas gauna darbo užmokesčio mokėjimo kvito kopiją. Tačiau ketinama atsisakyti tokio nešiuolaikinio darbo užmokesčio mokėjimo būdo ir naudoti suskaitmenintas priemones.

Tačiau transporto sektoriaus ir užsieniečių įdarbinimo įmonių darbdaviai skundėsi, kad darbuotojams iš trečiųjų šalių atlyginimo mokėjimas į bankines sąskaitas yra neva nepatogus, nes brangiai kainuoja pinigų pervedimas į jų sąskaitas, esančias jų šalyse, ir jų išgryninimas.

Ričardui Garuoliui paklausus kiek kainuoja toks bankinis pavedimas, niekas neatsakė. Lietuvos banko atstovas paaiškino, kad už atlyginimo pavedimą galėtų sumokėti darbdavys, kuriam darbuotojas uždirbo pelną.

Nors viceministras Vytautas Šilinskas ir pareiškė, kad atlyginimų mokėjimas grynaisiais pinigais yra atgyvenęs reiškinys, tačiau siūlė nieko nekeisti t. y. leisti mokėti darbo užmokestį grynaisiais pinigais, jei darbuotojas sutinka.

Nors Darbo ginčiuose daugiausiai bylinėjamasi dėl neišmokėtų atlyginimų ir dažniausiai tuo skundžiasi užsieniečiai, viceministrui pritarė viena profesinė sąjunga, panašu pakeitusi savo ankstesnę nuomonę šiuo klausimu.

Nebuvo išgirstos Kristinos Krupavičienės pastabos, kad darbdaviai turi pakankamai spaudimo priemonių priversti darbuotojus sutikti su atlyginimo mokėjimu grynaisiais, ypač užsieniečius, kurie nežino Lietuvos įstatymų ir savo teisių, bei neretai suklastoja darbuotojų parašus, kurių autentiškumo dėl jų trumpumo ekspertai negali nustatyti.

Suskilus ir darbdavių, ir profesinių sąjungų nuomonei, o Vyriausybės atstovams linkus nieko šiuo klausimu nekeisti ir apsiriboti tik kosmetinėmis priemonėmis, atlyginimų mokėjimo grynaisiais pinigais klausimas buvo perkeltas į kitą Trišalės tarybos posėdį, kuris vyks gegužės 11 dieną.

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?