2021 m. liepos 19 d. Lietuvos energetikos viceministrė Inga Žilienė atsakė į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės Kristinos Krupavičienės raštą dėl dujų ir elektros kainų padidinimo. Skaityti čia.
Viceministrė atsakė, kad Vyriausybė dujų ir elektros energijos kainų nenustatinėja. Jas du kartus metuose nustato Valstybinės energetikos reguliavimo taryba.
Dujų kaina Lietuvoje, pasak jos, auga dėl nepalankių meteorologinių sąlygų Europoje, sumažėjusios suskystintų gamtinių dujų pasiūlos, mažėjančio Covid-19 pandemijos poveikio ekonomikai ir optimistinių nuotaikų dėl ekonomikos atsigavimo, o po rekordinėse žemumose 2020 metais buvusių gamtinių dujų rinkos kainos grįžta į buvusį prieš pandemiją lygį ir atitinkamai veikia kainas Lietuvos gamtinių dujų vartotojams.
Ji pažymėjo, kad nors ir gamtinių dujų tarifai auga ženkliai, tačiau galutinės kainos buitiniams vartotojams išliks mažesnės nei prieš Covid-19 pandemiją 2019 metais.
Elektros energijos kainos augimą elektros biržose lėmė energetikos žaliavų (gamtinių dujų, naftos, anglies) rinkos kainų augimas tarptautinėse rinkose, daugiau nei du kartus padidėjusios apyvartinių taršos leidimų kainos (nuo 23,82 iki 54,22 Eur/tCO2) bei optimistinės nuotaikos dėl ūkio atsigavimo.
Viceministrė I. Žilienė pažymėjo, kad elektros energijos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje išlieka vienos
mažiausių Europos Sąjungoje, ir atkreipė dėmesį, kad per artimiausius metus bus visiškai atsisakyta reguliuojamų elektros energijos kainų.
Visą atsakymą skaityti žemiau.
DĖL ELEKTROS ENERGIJOS IR GAMTINIŲ DUJŲ KAINŲ
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos persiųstą Jūsų kreipimąsi dėl nuo š. m. liepos 1 d. padidėjusių elektros energijos ir gamtinių dujų kainų ir tarifų.
Š. m. birželio 29 d. įvykusiame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) ir Energetikos ministerijos atstovai paaiškino elektros energijos ir gamtinių dujų kainų buitiniams vartotojams augimą nuo š. m. liepos 1 d. nulėmusias priežastis, kurias apibendrintai pristatome ir šiame rašte.
Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis Taryba yra įgaliota vykdyti ekonominio reguliavimo funkciją t. y. nustatyti valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas remiantis Tarybos patvirtintomis valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikomis.
Taryba, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnis numato, jog gamtinių dujų įmonės buitiniams gamtinių dujų vartotojams tarifus nustato kas pusę metų, o Taryba patikrina ar nustatant kainas ir tarifus nebuvo pažeisti kainų ir tarifų nustatymo reikalavimai, bei ar nediskriminuojami vartotojai.
Be to, pažymėtina, kad buitiniams vartotojams, elektros energiją perkantiems iš visuomeninio tiekėjo, kainą, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsniu, reguliuoja Taryba.
Visuomeninę elektros energijos kainą ir tarifus nustato visuomeninis tiekėjas 6 kalendoriniams mėnesiams, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta metodika, o elektros energijos kainų ir tarifų pagrįstumą tikrina Taryba, atsižvelgiant į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Tarybos tinklapyje yra viešai skelbiama detali informacija apie elektros energijos ir gamtinių dujų kainų pokyčius lėmusias priežastis.
Pažymėtina, kad į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų kainos didžiąją dalimi priklauso nuo energijos išteklių rinkos kainų svyravimų Europos gamtinių dujų biržose. Šiuo metu gamtinių dujų kaina Europos dujų rinkoje yra išaugusi 6 kartus lyginant su 2020 metų vasaros laikotarpiu, kuomet kaina siekė 5 Eur/MWh ir buvo mažiausia per pastaruosius 13 metų.
Pastarasis kainų augimas didžiąja dalimi buvo sąlygotas vyravusių nepalankių meteorologinių sąlygų Europoje, sumažėjusios suskystintų gamtinių dujų pasiūlos, mažėjančio Covid-19 pandemijos poveikio ekonomikai ir optimistinių nuotaikų dėl ekonomikos atsigavimo.
Po rekordinėse žemumose 2020 metais buvusių gamtinių dujų rinkos kainos grįžta į buvusį prieš pandemiją lygį ir atitinkamai veikia kainas Lietuvos gamtinių dujų vartotojams.
Pažymėtina, kad nors ir gamtinių dujų tarifai auga ženkliai, tačiau galutinės kainos buitiniams vartotojams išliks
mažesnės nei prieš Covid-19 pandemiją 2019 metais.
Buitiniams vartotojams elektros energijos kainą didžiąja dalimi nulemia didmeninė elektros kaina, kuri susiformuoja veikiama pasiūlos ir paklausos veiksnių „Nord Pool“ elektros energijos biržoje Lietuvos kainų zonoje.
„Nord Pool“ yra didmeninės elektros energijos prekybos sistema, kuri veikia nepriklausomai nuo valstybės institucijų, o elektros kaina nustatoma kiekvienai konkrečiai valandai. Pažymėtina, kad ES elektros energijos biržų veikla reglamentuojama Europos sąjungos reglamentu, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti skaidrų elektros energijos rinkos funkcionavimą, o visi rinkos dalyviai galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos kainos ženkliai augo visoje Europoje ir gretimose šalyse. „Nord Pool“ biržos duomenimis 2021 m. sausio- birželio mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje didėjo nuo 53,64 Eur/MWh iki 77,74 Eur/MWh, Estijos kainų zonoje didėjo nuo 53,55 Eur/MWh iki 70,49 Eur/MWh, Vokietijos kainų zonoje didėjo nuo 52,81 Eur/MWh iki 74,08 Eur/MWh. Lenkijos „TGE“ biržos duomenimis 2021 m. sausiobirželio mėn. elektros energijos kaina didėjo nuo 57,94 Eur/MWh iki 78,51 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos augimą elektros biržose lėmė energetikos žaliavų (gamtinių dujų, naftos, anglies) rinkos kainų augimas tarptautinėse rinkose, daugiau nei du kartus padidėjusios apyvartinių taršos leidimų kainos (nuo 23,82 iki 54,22 Eur/tCO2) bei optimistinės nuotaikos dėl ūkio atsigavimo.
Pažymėtina, kad nuo liepos 1 d. elektros energijos kaina vidutiniškai didėja apie 8,7 proc. tiems buitiniams vartotojams, kurie elektros energiją perka iš visuomenino tiekėjo, o jos kaina yra reguliuojama Tarybos.
Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatomis nuo 2023 m. sausio 1 d. elektros energija buitiniams vartotojams, išskyrus pažeidžiamus, nebus tiekiama visuomenine kaina.
Lietuvoje palaipsniui pereinama nuo reguliuojamų prie konkurencinių elektros energijos kainų buitiniams vartotojams. Jau prasidėjęs elektros energijos rinkos liberalizavimo procesas vyksta trimis etapais.
Pirmas etapas įgyvendintas iki šių metų sausio 1 d., kai galutinės elektros energijos kainos reguliavimo buvo atsisakyta tiems vartotojams, kurie per metus suvartojo daugiau nei 5 000 kWh.
Antruoju etapu –nuo 2022 m. sausio 1 d. bus atsisakyta reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių elektros energijos suvartojimas per metus bus didesnis nei 1 000 kWh., o trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems likusiems vartotojams, išskyrus pažeidžiamus, kuriems elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina.
Įgyvendinus elektros tiekimo rinkos liberalizavimą bus sudarytos sąlygos atsirasti realiai tiekėjų konkurencijai, vartotojams bus teikiama daugiau kokybiškų paslaugų, atsiras galimybė pasirinkti labiausiai vartotojo interesus ir poreikius atitinkančius elektros energijos vartojimo planus bei palankesnius tarifus įvairiu paros metu, reaguojant į elektros kainas biržoje.
Pažymėtina, kad elektros energijos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių Europos Sąjungoje.
Remiantis Eurostat duomenimis apie elektros energijos ir gamtinių dujų kainas Europos Sąjungoje, 2020 m. Lietuva pateko tarp šalių, kuriose yra mažiausia kaina buitiniams vartotojams. 2020 m. II pusmečio gamtinių dujų kaina buitiniams Elektros energijos kaina „Nord Pool“ elektros biržoje Lietuvos kainų zonoje 2015 m. liepos 24 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės vartotojams Lietuvoje buvo 0,0353 EUR už kWh, ES vidurkis – 0,0802 EUR už kWh.
Atitinkamai elektros energijos kaina buitiniams vartotojams Lietuvoje buvo 0,0972 EUR už kWh, ES vidurkis – 0,1282 EUR už kWh.
Be to, pažymėtina, jog nežiūrint į tai, kad energijos išteklių kainos Lietuvoje veikiamos globalių rinkos veiksnių, Energetikos ministerija siekia užtikrinti, kad Lietuvos verslas ir gyventojai energijos išteklius įsigytų už konkurencingą rinkos kainą.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".