Vis didesnę reikšmę įgyja kolektyvinės sutartys

autorius Solidarumas

Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose; ji taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Įmonės filialuose, atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka ir neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų.

Suderinant abiejų šalių interesus

Dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) šalys sulygsta kiekvienoje darbo sutartyje.

Teisiškai reguliuojant darbo santykius vis didesnę reikšmę įgyja socialinių partnerių – darbuotojų ir darbdavio atstovų – sudaromos kolektyvinės sutartys. Šia demokratine procedūra suderinami darbuotojų ir darbdavio interesai, nustatomos darbo, darbo apmokėjimo, profesinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių aktų arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties.

Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

Objektyvūs kriterijai – mažiau ginčų

Tokio darbo užmokesčio tarifikavimo kolektyvinėje sutartyje tikslas – numatyti, kad, nustatant darbo normas atskiroms darbuotojų kategorijoms, būtų atsižvelgta į objektyvius darbo aplinkos kriterijus, t. y. darbo aplinkoje vykstančius technologinius procesus, taip pat įvertinti darbo pobūdį, darbo procese naudojamas darbo priemones ir pan.

Nustatant darbo normas atskiroms darbuotojų kategorijoms turi būti atsižvelgiama į rizikos vertinimo rezultatus, taip darbo sąlygas pritaikant prie konkrečios darbo aplinkos. Svarbu, kad įgyvendinant šią nuostatą, darbo normos bus nustatomos objektyviau, sumažės ginčų dėl nepagrįsto darbo normavimo, o objektyvus darbo normų nustatymas turės teigiamos įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai darbe. Pabrėžtina, kad įmonėse, kuriose darbo normos nenustatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo normavimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis socialinės partnerystės principu.

Šalims suteikta laisvė, laikantis teisės aktuose nustatytų apribojimų (dėl minimalaus užmokesčio dydžio ir kt.) darbo sutartyje sulygti dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje.

Valstybinės darbo inspekcijos informacija

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?