2021 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinė darbo inspekcija išplatino informaciją apie padidėjusią įmonių atsakomybę, įdarbinant trečiųjų šalių darbuotojus. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” jau ne vienerius metus kelia socialinio dempingo Lietuvoje problemą, kai darbdaviai, nenorėdami augant kainoms didinti savo darbuotojams atlyginimus, juos keičia trečiųjų šalių darbuotojais, kurie nežinodami valstybinės lietuvių kalbos ir Lietuvos įstatymų tampa lengvomis nesąžiningų darbdavių aukomis. Todėl kiekvienas žingsnis, padedantis užkirsti kelią darbdavių piktnaudžiavimams, yra sveikintinas.
Nuo 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio pakeitimas, numatantis, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, priėmusios laikinai dirbti trečiųjų šalių piliečius, komandiruotus iš užsienio įmonių, yra atsakingos už šių darbuotojų darbo Lietuvoje teisėtumą.
Priimdama komandiruotą darbuotoją, kuris yra trečiosios šalies pilietis, Lietuvos įmonė tampa atsakinga, jei kitoje valstybėje šis darbuotojas yra įdarbintas nelegaliai.
Nelegalaus darbo kontrolę vykdančioms institucijoms nustačius, kad į Lietuvos įmonę komandiruotas užsienietis dirba nelegaliai (nėra įdarbintas siunčiančioje įmonėje), darbuotojus priimančiai Lietuvos įmonei skiriama nuo 868 iki 2 896 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus.
Be to, nustačius, kad komandiruotas trečiosios šalies pilietis dirba nelegaliai, jį priėmusi įmonė yra subsidiariai atsakinga už nelegaliai dirbusiam užsieniečiui sumokėtino darbo užmokesčio ir užsieniečio grąžinimo išlaidas.
Lietuvos įmonės, priimančios trečiosios šalies pilietį, komandiruotą iš trečiosios šalies, privalo pareikalauti šiam darbuotojui išduotos nacionalinės vizos ir leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje.
Trečiosios šalies pilietį, atsiųstą laikinai dirbti iš ES valstybėse narėse registruotų įmonių priimančios Lietuvos įmonės privalo pareikalauti iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi nuolatinės darbo vietos valstybėje narėje ar šios šalies nacionalinę vizą. Tokiu atveju, jeigu iš ES valstybės narės darbuotojas komandiruojamas ilgesniam nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui – priimanti komandiruotą darbuotoją Lietuvos įmonė turi pareikalauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.
Be to, visais atvejais visą užsieniečio komandiravimo laikotarpį Lietuvos įmonė turi turėti užsieniečio įdarbinimą patvirtinančius dokumentus – darbo sutartį (ar jos kopiją) ir pažymą dėl jo socialinio draudimo siunčiančioje šalyje.
Papildomai primename, kad iki šiol galioja tam tikri apribojimai priimti komandiruotus trečiųjų šalių piliečius dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos. Naudojantis beviziu režimu arba turint kitos valstybės nacionalinę vizą esant ekstremalios situacijos režimui trečiųjų šalių piliečiai atvykti į Lietuvos Respubliką ir dirbti joje komandiravimo pagrindu gali tik atlikę pilną vakcinaciją.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".