Lietuvos profesinių sąjungų susitikimas su Lietuvos Prezidentu

autorius Solidarumas
gnaus 2

2021 m. kovo 4 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kartu su kitų Lietuvos profesinių sąjungų vadovais nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda.

Prieš dieną buvo surengtas nuotolinis Prezidento patarėjų ir profesinių sąjungų atstovų pasitarimas, kuriame dalyvavo Kristina Krupavičienė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.

Kovo 3 d. pasitarime buvo aptartos darbuotojų apsaugos poreikis laikotarpiu po karantino, Prezidento iniciatyvos bei profesinių sąjungų pasiūlymai dėl geresnės darbuotojų gerovės ir kiti klausimai, susiję su šalyje vykstančiomis aktualijomis.

Po pasitarimo dalyviams buvo atsiųstos Prezidento pasiūlymų pristatymas, kuriame siekiant paskatinti darbdavius didinti darbuotojams atlyginimus Prezidentas siūlė įvesti ne vieną kartą metuose taikomą mokestinę pelno lengvatą, jei įmonės atlyginimų mokos fondas augtų daugiau nei 8%.

Pasveikinęs kovo 4 d. susitikimo dalyvius Prezidentas Gitanas Nausėda pirmiausia padėkojo Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ už viešai pareikštą nuomonę, kad į Europos Vadovų Tarybos posėdžius vyktų Lietuvos Prezidentas, o ne Ministrė Pirmininkė, kaip siūlė kai kurie Seimo nariai. (Skaityti čia) Prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad ši nuomonė buvo pastebėta, Prezidentas tai vertina ir paragino visus susitelkti bendriems darbams, įveikiant pandemijos pasekmes, kovojant su nedarbu, didinant užimtumą ir darbuotojų sveikatos ir socialinę apsaugą. Tam, pasak Prezidento, jis ir pakvietė profesinių sąjungų vadovus pasitarti.

Prezidentas G.Nausėda pristatė savo įstatymo pataisą dėl pelno mokesčių lengvatos, kuri būtų taikoma, jei didėtų darbo užmokesčio fondas, ir pareiškė nepasitenkinimą, kad Vyriausybė 2023 metams atidėjo mokesčių reformą, kuri suvienodintų mokesčius ir sumažintų mokestinių lengvatų spragas dėl kurių biudžetas netenta milijardinių pajamų. Jis apgailestavo, kad kai kurie įtakingi Seimo nariai naudojasi šiomis lengvatotomis ir priešinasi mokesčių reformai.

Po to profesinių sąjungų atstovai išsakė Prezidendui skaudžiausias darbuotojų problemas.

Jie teigiamai įvertino Prezidento pasiūlymą sparčiau didinti darbo užmokestį, nes šiuo metu bendras Lietuvos darbo našumas sudaro 80% Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – tik 60% ES vidurkio. Todėl darbdadavių skundai, kad reikia stabdyti Lietuvos darbuotojų darbo užmokesčio augimą, nes jis auga greičiau nei darbo našumas, neturi pagrindo. Apie pavojų Lietuvos konkurencingumai galima kalbėti tik tada, kai vidutinis šalies darbo užmokestis viršys darbo našumą.

Profesinių sąjungų atstovai atkreiptas dėmesys, kad vien atlyginimo mokos fondo padidėjimas negali būti rodiklis pagal kurį turi būti suteikiama pelno lengvata. Turi atsirasti saugikliai, kurie užtikrintų, kad padidėjus darbo užmokesčio fondui atlyginimai kiltų visiems darbuotojams, o ne vien vadovams kaip tai dažnai atsitinka. Todėl reikėtų atlyginimų augimą vertinti pagal tai kaip augo darbo užmokesčio mediana.

Dėl pandemijos ir dėl geopolitinės priešpriešos trumpėja „tiekimo grandinės“ ir Lietuvos įmonės gauna daugiau užsakymų todėl savaime daugėja užsakymų ir darbo vietų.

Būtini saugikliai, kad pelno lengvatos negautų įmonės, kurios padaugėjus užsakymų priima į darbą daugiau darbuotojų, dėl to padidėja darbo užmokesčio fondas, bet atlyginimai nedidėja arba net gali sumažėti, jei darbdavai pakeičia vietinius darbuotojus „pigesniais“ užsieniečiais iš trečiųjų šalių, kuriuos įdarbinti Lietuvoje beveik nebeliko apribojimų.

Taip pat svarbu rasti saugiklius, kad darbdaviai vietoj to, kad investuotų į pažangias technologijas, į darbą priimtų daugiau darbuotojų, kurie būtų „atpigę“ dėl šios pelno lengvatos. Tai ilguoju laikotarpiu mažintų tokių įmonių ir visos šalies konkurencingumą.

Tai, kad ši pelno lengvata bus apskaičiuojama ne vieną kartą per metus, kelia pavojų, jog sezoninius darbus atliekančios įmonės išvengs mokesčių mokėjimo, nedidindamos nei darbuotojų skaičiaus, nei jų darbo užmokesčio.

Kristina Krupavičienė paprašė Lietuvos Prezidento pagalbos, keičiant Darbo kodeksą ir kitus įstatymus, kad profesinių sąjungų vadovai nebūtų atleidžiami iš darbo kilus nesutarimams su darbdaviu. Pasak jos, būtina grąžinti ankstesniame Darbo kodekse buvusią tvarką, kad profesinių sąjungų renkamų organų atstovus t.y. pirmininką ir tarybos narius galima atleisti iš darbo tik gavus profesinės sąjungos sutikimą, nes dabar Valstybinė darbo inspekcija beveik visada suteikia tokį leidimą, teisindamasi, kad nėra įrodymų, jog profesinės sąjungos vadovas atleidžiamas dėl profsąjunginės veiklos.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė ragino Lietuvos Prezidentą pasitelkti visą savo įtaką, kad būtų priimta ES direktyva dėl minimalios algos. Darbuotojams ypač svarbu, kad ši direktyva įpreigotų valstybes stiprinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Deja, diskutuojant dėl šios direktyvos su atsakingų Lietuvos valstybės institucijų atstovais susidarė įspūdis, kad siekiama priimti tokią direktyvos versiją, kuri nieko Lietuvoje nepakeistų.

Kristina Krupavičienė paprašė Lietuvos Prezidento imtis veiksmų, kad Lietuvos darbuotojai nebūtų diskriminuojami pagal įstaigų statusą ir Nacionalinė kolektyvinė sutarties taikymas būtų praplėstas ir viešųjų įstaigų darbuotojams.

Ligoninių, geritosios medicinos pagalbos stočių, poliklinikų, turinčių viešųjų įstaigų statusą, darbuotojai, kurie rizikuodami savo sveikata ir gyvybe nešė didžiausią darbo krūvį pandemijos metu, negaus lengvatų, kurias turės tą patį darbą dirbę darbuotojai, kurių įstaigos turi kitą statusą. Ypač darbuotojams yra svarbi yra lengvata turėti penkias dienas atostogų sveikatinimui.

Nors ministerijų atstovai teigia, kad tam nėra lėšų, pasak Kristinos Krupavičienės, tai nebūtų didelė našta biudžetui, nes reikėtų daugiau lėšų skirti tik už pavadavimą. Daugiau skaityti čia.

Kristina Krupavičienė paprašė Lietuvos Prezidento įsikišimo, kad nebankrutuotų AB „Kaišiadorių paukštynas“, kuri neatlaiko konkurencijos su Lenkijos gamintojais, kurie, skirtingai nei Lietuvos paukštininkystės įmonės, gauna dosnią valdžios paramą. Skaityti daugiau čia.

K. Krupavičienė atkreipė dėmesį aktyviąsias rinkos priemones: „Šiandien rėmimą gauna jaunimas iki 29 metų ir gali pusę metų gauti rėmimą moterys virš 55 metų. Tačiau tarpas, pavyzdžiui, 40, 45 – jeigu šios moterys nori grįžti į darbo rinką, jos negauna jokios paramos. Tai reikėtų aktyvias darbo rinkos priemones plėtoti.“

Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu peržiūrėti nedarbo draudimą, o jo taikymo terminą pailginti kol pandemijos sukelta krizė nesibaigė. Daugiau skaityti čia.

Po Prezidento ir profesinių sąjungų atstovų pasisakymų buvo pasikeista nuomonėmis dėl vakcinavimo priemonių, užimtumo politikos, kitų valstybės veiksmų, įveikiant pandemijos pasekmes ir atkūriant Lietuvos ūkį.

Prezidentui G.Nausėdai paklausus profesinių sąjungų atstovų nuomonės dėl Trišalės tarybos posėdžių tiesioginio rodymo internete, profesinių sajungų atstovai tam neprieštaravo. Kristina Krupavičienė ragino stiprinti Trišalės tarybos sekretoriatą ir jos veiklos matomumą viešojoje erdvėje.

Susitikimo pabaigoje Prezidentas G.Nausėda padėkojęs už pareikštas mintis ir pasiūlymus, paragino profesinių sąjungų atstovus daugiau bendrauti su jo patarėjais, kad darbuotojų problemos būtų sprendžiamos, o Lietuvoje kuriama Gerovės valstybė.

Po susitikimo įvyko bendra spaudos konferencija, kurioje profesinių sąjungų atstovai galėjo paviešinti svarbiausius darbuotojų skaudulius. Žiūrėti čia. 

gnaus sveik

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?