Oro keleivių teisės į žalos atlyginimą

autorius Solidarumas
jarm

Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas” teisininko Vitalijaus Jarmantovičiaus paaiškina oro keleivių teises.

Keleiviai, keliaujantis oro transportu, neretai susiduria su klausimais dėl žalos vykdant tarptautinį vežimą oru, kuriuos reglamentuoja pagrindiniai teisės aktai, – tai 2005 m. Lietuvoje ratifikuota Monrealio konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašyta 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – Reglamentas). Šių teisės aktų tikslas yra padidinti visų oro transporto keleivių apsaugą, nustatant minimalias keleivių teises tais atvejais, kai keleivius be sutikimo atsisakoma vežti, skrydis atidedamas ar atšaukiamas. Reglamentas įpareigoja kiekvieną oro kompaniją rūpintis, kad kuo greičiau pristatytų keleivį į galutinę paskirties vietą.

Keleiviai, kurių skrydis atšauktas ar atidėtas, turi teisę atgauti visą už bilietą sumokėtą sumą, kaip galima greitesnį skrydį į išvykimo vietą, greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą (panašios kelionės sąlygomis). Jei miestą aptarnauja keli oro uostai ir skrydis siūlomas į kitą oro uostą, oro vežėjas turi padengti keleivio nuvykimo iš kito oro uosto į keleivio įsigytame biliete nurodytąjį oro uostą kainą. Keleiviams turi būti pasiūlytas maistas, gaivieji gėrimai, atsižvelgiant į laukimo laiką. Apgyvendinimas viešbutyje, kai būtina pasilikti vieną ir daugiau naktų. Transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą ir atgal. Suteikta teisė du kartus nemokamai paskambinti telefonu, išsiųsti telekso ar fakso pranešimus arba elektroninius laiškus.

Vežėjas taip pat turi pateikti kiekvienam keleiviui rašytinį pranešimą, kuriame išdėstytos kompensavimo ir pagalbos teikimo taisyklės.  Be to, aviakompanija privalo skirti daug dėmesio riboto judrumo ir juo lydinčių asmenų, taip pat vaikų, kurie vyksta be suaugusiųjų, poreikiams patenkinti. Šiais asmenimis turi būti pasirūpinta pirmiausia.  

Aviakompanija neprivalo mokėti keleiviams kompensacijos, jeigu skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti. Ypatingos aplinkybės gali susidaryti dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugai, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų (tarp jų – tam tikrais atvejais techniniai orlaivių gedimai), streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio vežėjo veiklos vykdymui, ir orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo. Oro transporto vežėjui paliekama teisė pasiūlyti panaikinto skrydžio keleiviui nukreipimą kitu maršrutu neišmokant kompensacijos, tuo atveju, kai naujo skrydžio trukmė nėra ilgesnė nei panaikinto skrydžio ir visa kelionės kitu maršrutu trukmė neviršija atšaukto skrydžio trukmės trimis ir daugiau valandų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad aviakompanija siekdama išvengti pareigos mokėti kompensaciją keleiviams, oro erdvės apribojimu galėtų remtis tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad toks vėlavimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliais oro vežėjo veiklai, kurių jis negalėjo numatyti ir negalėjo išvengti net panaudodamas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir nedarydamas nepakeliamos aukos atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu. Planuodamas skrydį oro vežėjas turi atsižvelgti į su galimu ypatingų aplinkybių susiklostimu susijusią riziką, kad skrydis bus atidėtas ir suplanuoti savo išteklius atitinkamai. 

Mokėtinos pagal Reglamentą kompensacijos dydis priklauso nuo skrydžių atstumo. Keleiviams priklauso sekančio dydžio kompensacijos: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžio atveju; b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500 – 3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Teisingumo Teismas Walz byloje nurodė, kad oro bendrovių keleivių reikalaujama kompensacija už pamestą ar apgadintą bagažą negali viršyti 1000 specialiųjų skolinimosi teisių, kas prilygsta 1134,71 eurų sumai, net jei bagažo praradimas sukeltų dvasinių išgyvenimų. Kompensacijos esmė – visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, užtikrinant Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį. Standartizuotas žalos atlyginimas nepažeidžia keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją (pvz. kitos turtinės, ar neturtinės žalos). Atidėtų skrydžių keleiviai prilyginami atšauktų skrydžių keleiviams, nes užtrukus kelionei žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir šių keleivių žala – analogiška.

Žinotina ir tai, kad keleiviai rašytinę pretenziją dėl žalos atlyginimo oro vežėjui, kurio įmonės kodas ir pavadinimas nurodytas biliete turi pateikti per septynias dienas. Jei faktiškai skrydį atliekantis oro vežėjas yra ne tas pats, su kuriuo sudaryta sutartis, keleivis turi teisę pateikti reikalavimą dėl žalos atlyginimo bet kuriam iš jų. Ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo turi būti pareikštas per dvejus metus nuo orlaivio atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai orlaivis turėjo atvykti.  

 

Teisininkas Vitalius Jarmontovičius

0 komentaras
0

Palikti komentarą