2021 m. rugsėjo 9-10 d. Paplateliuose Plungės rajone vyko Socialinio draudimo profesinės sąjungos ataskaitinė – rinkiminė konferencija, kurioje dalyvavo apie aštuoniasdešimt delegatų, atstovaujančių daugiau nei pusantro tūkstančio profesinės sąjungos narių t.y. pusę visų Sodros darbuotojų. Renginyje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Pradėdamas konferenciją Socialinio draudimo profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca pasidžiaugė profesinės sąjungos dešimties metų jubiliejumi ir augančiu profesinės sąjungos narių skaičiumi. Socialinio draudimo profesinė sąjunga susikūrė pertvarkius socialinių darbuotojų sąjungą, kuri buvo įsteigta 2004 metais. Pasak profesinės sąjungos pirmininko, tai buvo pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai visuomeninė organizacija buvo pertvarkyta į profesinę sąjungą. Juridinių asmenų registras bandė ginčyti šį sprendimą, todėl teko kreiptis į Teisingumo ministeriją.
„Apibendrinant ir vertinant mūsų organizacijos veiklą dešimties metų laike“, – sakė V.Kunca,- „trumpai galima būtų sakyti taip. Pirmąją kadenciją galima būtų apibūdinti kaip mūsų organizacijos formavimosi laikotarpį, kitaip tariant partnerystės santykių pradžia (kaip žinome, 2012 m. vasario 29 d. profsąjunga pasirašė su fondo valdyba Susitarimą, kuriame buvo įteisinti bendradarbiavimo principai ir pagrindinės veiklos kryptys).
Antrojoje kadencijoje šiuos santykius išvystėme, kurių rezultatas – 2015 metų kovo 23 d. pasirašyta Valstybinio socialinio draudimo fondo šakos kolektyvinė sutartis“.
Tuo metu, pasak pirmininko, vyravo nuomonė, kad valstybinėse įstaigose kolektyvinė sutartys yra nereikalingos. Laimei, 2013 m. pabaigoje buvo paskelbtas konkursas projektui finansuojamam iš Europos Sąjungos lėšų, kuriame galėjo dalyvauti profesinės sąjungos, pageidaujančios vystyti socialinį dialogą. Buvo nuspręsta dalyvauti šiame konkurse.
Taip gimė projektas ,,Socialinio dialogo vystymas socialinio draudimo sistemoje“. 2014 m. šis projektas buvo įgyvendintas. Jo metu pagal parengtą programą profsąjungos ir darbdavio atstovams buvo rengiami mokymai, taip vadinami apskritieji stalai, kurių metu vyko aktyvios derybos tarp šalių dėl kolektyvinės sutarties parengimo. O tos derybos iš tikrųjų buvo derybos, galima sakyti dėl kiekvieno punkto. Nors Sodros vadovai norėjo, kad į kolektyvinę sutartį būtų įrašyti tik tokie darbdavio įsipareigojimai, kurie yra Darbo Kodekse ar Valstybės tarnybos įstatyme, buvo pasiektas kompromisas ir Kolektyvinėje sutartyje buvo suderėta dėl profesinės sąjungos veiklai naudingų dalykų. Tarp jų paminėtina: šalių tarpusavio bendradarbiavimo, dokumentų ir teisės aktų projektus derinimo tvarka elektroniniu paštu, priemokų mokėjimas pavadavimo atveju, garantijos kai naikinama pareigybė, profesinės sąjungos veiklos garantijos ir pan.
2018 m. spalio 11 d. buvo pasirašyta nauja Sodros kolektyvinė sutartis.
Deja, nuo 2019 m. įsigaliojo naujas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris iš viso panaikino šakos kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje. Vadovaudamasi šiuo įstatymu Sodros vadovybė atsisakė vykdyti 2018 m. spalio 11 d. pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus gerinti darbo apmokėjimo sąlygas, kuriuos gali užtikrinti šakos, bet ne įmonės lygiu galiojanti kolektyvinė sutartis. Teko kreiptis į teismą. Teismų maratonas tęsėsi beveik metus, tačiau Vilniaus administracinis teismas profesinės sąjungos ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad nėra nustatytos žalos.
Deja, iki šiol kalbinti Seimo nariai nelabai nori keisti Valstybės tarnybos įstatymą, draudžiantį valstybės tarnyboje šakos kolektyvines sutartis. Todėl šiuo metu Sodros skyriuose, kurie yra juridiniai asmenys, veikia įmonės kolektyvinės sutartys.
Profesinės sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį į skaudžias Sodros darbuotojų problemas.
Sodra prisiima vis daugiau papildomų funkcijų, bet pareigybių skaičius vietoj to, kad didėtų, mažėja. Per dvejus metus Sodroje buvo sumažintos 76 pareigybės, o šiuo metu trūksta 163 darbuotojų. Dažnai konkursai į darbo vietas neįvyksta, nes neatsiranda nei vieno norinčio dirbti, o trumpą laiką padirbę nauji darbuotojai išeina dirbti kitur.
Todėl likusiems darbuotojams išauga darbo krūvis, kuris nepaisant profesinės sąjungos siūlymų nėra reglamentuojamas.
2021 m. birželį atlikta Sodros darbuotojų apklausa parodė, kad net 41% darbuotojų patiria psichologinį smurtą darbe.
Konferencijos dalyviai skundėsi, kad dažnai darbuotojos darbe verkia.
Tenka dirbti nuo 7.00 val. iki 19.00 val. ir ilgiau, kad atliktų privalomus darbus, už viršvalandžius negaunant atlyginimo.
Vieno padalinio vadovas net drįso darbuotojui raštu atsiųsti nurodymą atlikti darbus ne darbo metu t. y. nemokamai.
Darbuotojams dažnai reikia pateikti įvairias abejotinos svarbos ataskaitas, kurios anksčiau teikti nereikėdavo, o jų pildymas užima daug laiko ir neleidžia dirbti tiesioginio darbo.
Klientų aptarnavimo skyrių darbuotojos skundėsi, kad klientų, ypač pensininkų aptarnavimui skirtas 12 minučių laikas yra per trumpas, nes vyresnio amžiaus žmonėms reikia ilgiau aiškinti, o klientai paprastai užduoda ne vieną klausimą, į kurį būtina tiksliai ir greitai atsakyti, nors kiekvienas atvejis yra individualus, o įstatymai pastaruoju metu dažnai keičiasi. Jos norėjo sužinoti kas ir kokiu pagrindu nustatė tokius sunkiai įvykdomus ir stresą darbe sukeliančius normatyvus.
Jau treti metai Sodros darbuotojai skundžiasi, kad tinkamai neveikia kompiuterinės programos, darančios klaidas, o jų pateiktus skaičius reikia patikrinti skaičiuojant rankine skaičiavimo mašinėle.
Dėl didelio krūvio sukelto pervargimo ir blogai skaičiuojančių programų darbuotojai daro klaidas, pervesdami gyventojams didesnes išmokas nei numato įstatymai. Nors darbuotojai turi draudimą nuo tokių klaidų, bet vis tiek privalo sumokėti 150 eurų dydžio frančizę, o tai darbuotojams, uždirbantiems 600-700 eurų „į rankas“ yra didelis nuostolis.
Viena Sodros darbuotoja skundėsi, kad jos dukra, dirbanti kavinėje, nesupranta kodėl mama uždirba mažiau už ją, nors dirba nuo ryto iki nakties, bet skirtingai nei dukra dirba ne keturias, o penkias darbo dienas per savaitę.
Daug Sodros darbuotojų yra vyresnio amžiaus ir tik didesni atlyginimai už išdirbtus metus jas laiko darbe. Tuo tarpu jauni darbuotojai nenusiteikęs laukti kada dėl stažo padidės jų algos ir padirbę vieną kitą mėnesį išeina iš darbo.
Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas V. Kunca apie įstaigoje spręstinas problemas pranešė Socialinių reikalų ir darbo ministerijai bei Sodros fondo valdybai savo 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašte. Skaityti čia.
Tai, kad profesinės sąjungos konferencijoje dalyvavo ir nusiskundimus girdėjo Sodros direktorė Julita Varanavičienė teikia vilčių, kad paminėtos problemos bus sprendžiamos.
Antroje konferencijos dalyje vyko rinkimai. Didele balsų persvara Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku vėl buvo išrinktas V. Kunca. Patvirtinta sena profesinės sąjungos valdyba.
Derantis dėl kitų metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties konferencija nubalsavo palaikyti pasiūlymą palikti penkias dienas sveikatinimui nei vietoj jų sutikti su bazinio pareiginės algos dydžio didinimu vienu euru.
Vakare konferencijos dalyviai ilsėjosi, maudėsi pirtyje, Platelių ežere, klausėsi gyvos muzikos ir šoko.
Kitą dieną konferencijos dalyviai plaukiojo laivu Platelių ežere, mokėsi gaminti žemaitiškus valgius, aplankė buvusią sovietinę raketų bazę Plokštinėje.
Daugiau nuotraukų žiūrėti čia. (20+) Facebook
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".