Vykdant darbo rinkos reformos reikėtų įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę

autorius Solidarumas

Vykdant darbo rinkos reformos reikėtų įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, – sakoma Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl užimto politikos gairių.

Dėl užsitęsusios ekonomikos ir finansų krizės ir vis dar silpnu ekonomikos atsigavimo ženklai, kovoti su nedarbu ir skurdu turi būti pagrindiniai politikos tikslai, kuriuos ES ir valstybės narės. EESRK mano, kad reikia patobulinti iniciatyvas, kurių tikslas užtikrinti  darbo rinkos stebėseną, perėjimą iš mokymo įstaigos į darbo rinką ir mažinti skurdą, ir įtraukti konkrečius tikslus ir rodiklius, susijusius su labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis.

Žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, gerokai padaugėjo ir skirtumai tarp valstybių narių didėja. 2008 –2012 m. su skurdo ar socialinės atskirties grėsme susiduriančių europiečių skaičius padidėjo 9 mln. ir pasiekė 25,1 proc. visų gyventojų. EESRK laiko nepriimtina, kad daugelyje Europos šalių skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis išlieka labai aukštas ir pastaraisiais metais dar sparčiau kyla.

Padidėjo vaikų skurdo ir socialinės atskirties rizika, o nepilnų šeimų skurdo ir socialinės atskirties rizika yra du kartus didesnė, palyginti su šeimomis, kuriose yra du suaugę asmenys. Be to, trečiųjų šalių piliečiams kylanti skurdo grėsmė yra du kartus didesnė, nei valstybių narių piliečių (2012 m. šie skaičiai atitinkamai siekė 49 proc. ir 24 proc.). Apie 31 proc. šeimų ūkių, kuriuose yra trys ar daugiau vaikų, gresia skurdas ar socialinė atskirtis.

Nuo 2011 m. socialinėms reikmėms skiriama mažiau lėšų, kas dar labiau pablogino ekonomines ir socialines sąlygas. Kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma Suomijoje, Portugalijoje ir Graikijoje, pažeidžiamoms grupėms priklausantys ir mažas pajamas gaunantys asmenys ir toliau turi menkas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

EESRK rekomenduoja keisti mokesčių sistemą, kad būtų sumažinta darbo jėgai tenkanti mokesčių našta, tačiau kartu užtikrinti, kad šie pakeitimai neturės įtakos socialinei apsaugai ir kitoms socialinėms išlaidoms, t. y. sritims, kuriose taip pat reikėtų atlikti patobulinimus. Visos pajamos turi būti tinkamai panaudotos socialinei apsaugai finansuoti. Todėl labai svarbu numatyti kitus pajamų šaltinius, kad būtų galima kompensuoti sumažintus mokesčius (pvz., ES nuosavi ištekliai, finansinių sandorių apmokestinimas, turto ir pelno mokesčiai).

EESRK pritaria Komisijai dėl būtinybės skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines sutartis atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus ir gerbiant socialinių partnerių autonomiją. Nustatytas nacionalinis minimalus darbo užmokestis ir mažų darbo užmokesčių padidinimas padeda didinti vidaus paklausą ir mažinti skurdą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, atsiliepdami į Europos Komisijos raginimą šalių vyriausybėms „mažinti kliūtis įmonėms samdyti žmones“, ragina  „skatinti tvarumą ir darbo vietų kokybę (…)“ bei  „ragina numatyti plataus masto socialines investicijas, kurios skatintų užimtumą.“

Valstybės narės turėtų  glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, kuriant ir įgyvendinant atitinkamas darbo rinkos  reformas ir politiką, – sakoma Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.  EESRK  pritaria nuostatai, kad žemas investicijų lygis yra kliūtis atgaivinti Europos ekonomiką, todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą stiprinti konkurencingumą ir skatinti investicijas darbo vietoms kurti, tačiau pažymi, kad nors „Investicijų planas Europai“ yra žingsnis teisinga kryptimi, jis vis dėlto mano, kad planas pernelyg nedrąsus, nes jame nenurodomas didelių valstybės investicijų poreikis ir numatytos tik investicijos į infrastruktūrą, taip pat neužsimenama apie socialines investicijas.

EESRK nuomonė priimta Plenarinėje sesijoje 2015 m. gegužės 27-28 d.

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?