Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė iš Socialinių reikalų ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko gavo atsakymą, kad neketinama išplėsti Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo viešųjų įstaigų darbuotojams.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė savo 2021 m. sausio 27 d. rašte Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ragino neleisti diskriminuoti darbuotojų, kurie dirbą tą patį darbą, bet negali naudotis tomis pačiomis teisėmis su kitais darbuotojais dėl įstaigų, kuriose jie dirba, statuso.
Tai ypač įskaudino medikus, kurie dirba ligoninėse, poliklinikose, Greitosios medicinos pagalbos stotyse, turinčiose viešųjų įstaigų statusą, todėl pandemijos metu daugiausiai rizikavo savo sveikata ir gyvybėmis dirbdami savo tiesioginį darbą, tačiau negali naudotis penkiomis profesinių sąjungų nariams skirtomis atostogų dienomis sveikatinimui.
Viceministras Vytautas Šilinskas savo rašte nurodė, kad Finansų ministerija nepritaria nacionalinės kolektyvinės sutarties išplėtimui, kadangi tai pareikalautų papildomų lėšų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytoms garantijoms įgyvendinti, o Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme papildomos lėšos šiam tikslui nėra numatytos.
Aplinkos ministerija nepritaria nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimui valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų ir įmonių darbuotojams, nes tai pareikalautų papildomų lėšų sutartyje numatytoms garantijoms įgyvendinti.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikė nuomonę, kad 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas yra subalansuotas pagal galiojančias priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl finansavimo padidinimas galimas tik neva padidinus asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas ar skyrus papildomų PSDF biudžeto lėšų paslaugoms apmokėti.
Savivaldybių asociacija nurodė, kad siūlomas nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimas turėtų būti pagrįstas ekonominiais skaičiavimais ir papildomu finansavimu.
Tokie atsakymai stebina, nes nebuvo pateikti nei skaičiavimai kiek reikės lėšų, nei pačių lėšų dydis, išplėčiant Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymą viešųjų įstaigų darbuotojams.
Išplėtus Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymą reikėtų papildomų lėšų tik darbuotojų, kurie papildomai ilsėsis penkias dienas, pavadavimui. Tam nereikėtų daug lėšų.
Pateikiame visą viceministro V.Šilinsko atsakymą.
DĖL 2021 METŲ NACIONALINĖS KOLEKTYVINĖS SUTARTIES IŠPLĖTIMO VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ DARBUOTOJAMS
Vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2021 m. vasario 1 d. pavedimu Nr. S-255, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) kartu su Aplinkos, Kultūros, Finansų, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis ir Lietuvos savivaldybių asociacija pakartotinai išnagrinėjo Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas“ ir ją sudarančių šakinių bei teritorinių profesinių sąjungų organizacijų pasiūlymą išplėsti 2021 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – nacionalinė kolektyvinės sutartis) taikymą ir ją taikyti šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, kurie dirba valstybės ir savivaldybių viešosiose įstaigose ir įmonėse, ir teikia savo atsakymą.
Ministerija, vykdydama šį pavedimą, pakartotinai paprašė Savivaldybių asociacijos ir Finansų, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Aplinkos ir Kultūros ministerijų pateikti savo nuomonę dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties išplėtimo profesinių sąjungų nariams, kurie dirba valstybės ir savivaldybių viešosiose įstaigose ir įmonėse.
Visos institucijos, kurių nuomonės buvo paklausta 2020 metų lapkričio mėnesį, laikosi tos pačios pozicijos, kurią buvo pateikusios anksčiau.
Finansų ministerija nepritaria nacionalinės kolektyvinės sutarties išplėtimui, kadangi tai pareikalautų papildomų lėšų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytoms garantijoms įgyvendinti, o Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme papildomos lėšos šiam tikslui nėra numatytos.
Taip pat Finansų ministerija pažymi, kad atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, pagal atnaujintą šalies ekonominės raidos scenarijų 2021 metais numatomas mažesnes pajamas, didesnį valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, toliau prisiimant papildomus ilgalaikius įsipareigojimus ir augant valdžios sektoriaus skolai, valstybės skolos lygis vidutiniu laikotarpiu (2021–2024 m.) priartėtų prie 60 procentų bendrojo vidaus produkto ir tai keltų riziką viešųjų finansų tvarumui.
Aplinkos ministerija, apklaususi ministerijos reguliavimo sričiai priklausančias valstybės įmones, nurodė nepritarianti nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimui valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų ir įmonių darbuotojams, nes tai pareikalautų papildomų lėšų sutartyje numatytoms garantijoms įgyvendinti.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikė nuomonę, kad 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra subalansuotas pagal galiojančias priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl finansavimo padidinimas galimas tik padidinus asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas ar skyrus papildomų PSDF biudžeto lėšų paslaugoms apmokėti.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 9 d. protokolinis sprendimas Nr. 54 neišplėsti nacionalinės kolektyvinės sutarties galėtų būti persvarstytas ir ieškoma galimų jo sprendimo būdų, atliekant papildomus vertinimus, tačiau tiek vertinimas, tiek išplėtimas pareikalautų papildomų tiek žmogiškųjų, tiek ir finansinių resursų, todėl siekiant priimti vieningą sprendimą reikėtų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vertinimo.
Savivaldybių asociacija nurodė, kad siūlomas nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimas turėtų būti pagrįstas ekonominiais skaičiavimais ir papildomu finansavimu.
Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikė nuomonę, kad neprieštarautų nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimui valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų ir įmonių darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik visos įstaigos, kurios yra šių ministerijų kompetencijoje, yra biudžetinės įstaigos ir joms taikoma nacionalinė kolektyvinės sutartis, todėl išplėtimas profesinių sąjungų nariams, kurie dirba valstybinėse ir savivaldybių viešosiose įstaigose ir įmonėse, šioms ministerijoms nėra aktualus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apibendrinusi gautus susijusių ministerijų ir Savivaldybių asociacijos atsakymus mano, kad nėra galimybių išplėsti nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymą valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų ir įmonių darbuotojams.
Taip pat primename, kad 2021 m. II ketvirtį, vadovaujantis nacionalinės kolektyvinės sutarties 21 punktu, jau turi būti derinama derybų dėl naujos 2022 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties sudarymo ir pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo data.
Taip pat ateityje maloniai prašome siųsti vieną tarpusavyje suderintą raštą (pasiūlymą) visų Jūsų organizacijai priklausančių profesinių sąjungų ar profesinių sąjungų organizacijų vardu. Tikimės sklandaus bendradarbiavimo ir ateityje.
PRIDEDAMA: 1. Aplinkos, Finansų, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Savivaldybių asociacijos raštai, 9 lapai; 2. Įstaigų ir organizacijų sąrašas, 1 lapas.
Pagarbiai
Viceministras Vytautas Šilinskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS 2021-03-03 RAŠTO NR. (33.2E-52)SDADRESATŲ SĄRAŠAS
1. Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
2. VŠĮ Švenčionių RL ,,Solidarumas“
3. Gidų ir kelionių vadovų profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
4. Lietuvos pramonės įmonių profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
5. VŠĮ Mažeikių greitosios pagalbos profesinei sąjungai
6. Medicinos įstaigų profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
7. Vilniaus apskrities profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
8. Kauno geležinkelininkų profesinei sąjungai
9. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
10. UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
11. Pietų Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
12. Baltijos transporto profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
13. AB ,,Plasta“ darbininkų sąjungai
14. VšĮ Pakruojo rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas”
15. Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos profesinei sąjungai
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
17. Sveikatos apsaugos ministerijai
18. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
19. Aplinkos ministerijai
20. Kultūros ministerijai
21. Finansų ministerijai
22. Lietuvos savivaldybių asociacijai
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".